UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS PASVEIKINO KONFERENCIJOS „LIETUVOS IR LENKIJOS ĮŽADO ISTORINĖ REIKŠMĖ IR AKTUALUMAS“ DALYVIUS
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas spalio 20 dieną Lietuvos Seime pasveikino tarptautinės konferencijos „Lietuvos ir Lenkijos įžado istorinė reikšmė ir aktualumas“ dalyvius.
„Džiugu, kad šiandien gražiai tęsiame Gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjimą, prisimindami sudėtinę šio istorinio dokumento dalį – Abiejų Tautų įžadą, kuris sustiprino taikų ir partnerišką Lietuvos ir Lenkijos sambūvį prieštaravimų skaldomoje Europoje“, – sakė ministras P.Vaitiekūnas.
Pasak ministro, žvelgdami į permainingą Lietuvos ir Lenkijos istoriją aiškiai matome, kad pagrindinė mūsų šalis ir tautas vienijanti idėja visuomet buvo sąjungos (unijos) tradicija. Šios idėjos pagrindu Lietuva ir Lenkija sukūrė Abiejų Tautų Respubliką, unikalią tautų sandraugą.
„Šioje sandraugoje vyravusi demokratijos, tolerancijos, įvairių tautų taikaus sambūvio dvasia toli peržengė valstybės ribas, o Gegužės 3-iosios Konstitucija tapo ryškia pažangios minties išraiška tuometinėje Europoje“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Ministras pabrėžė, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija ir tarpusavio įžadas turėjo įtakos Europos valstybių politinei ir teisinei raidai. Šie dokumentai padėjo pagrindus ir šiuolaikinėms Lietuvai ir Lenkijai, tapo tvirta atrama, atkuriant abiejų valstybių demokratinę santvarką.
„Gegužės 3-iosios Konstitucija kartu su Abiejų Tautų įžadu tapo antrąja konstitucija pasaulyje, nubrėžusia modernios pilietine demokratija grįstos valstybės kūrimo gaires. Deja, to meto tarptautinės aplinkybės leido mūsų tautoms naudotis šiuo dokumentu tik trumpą laiką, tačiau pagrindiniai Konstitucijos principai ir jos dvasia gyvuoja ir šiandien“, – sakė P.Vaitiekūnas.
Lietuvos ir Lenkijos narystė Europos Sąjungoje nuosekliai pratęsė valstybių sąjungos tradiciją, šiandien Lietuva ir Lenkija ne tik kaimynės, bet ir strateginės partnerės. Ministro P.Vaitiekūno teigimu, prisimindami bendrą valstybę suvokiame ir bendrą atsakomybę už Baltarusijos, Ukrainos, kitų Rytų Europos valstybių ateitį. Lietuva ir Lenkija yra vienos aktyviausių ir konstruktyviausių ES Rytų politikos kūrėjų.
„Europa neapsiriboja vien tik Šengeno sienomis. Baltarusija, Ukraina, Moldova ir Gruzija yra neatskiriama Europos civilizacijos dalis. Turime visokeriopai skatinti šių valstybių artėjimą prie tų vertybių, kurias šimtmečius kūrė mūsų žemyno tautos, įskaitant lietuvius ir lenkus“, – pažymėjo P.Vaitiekūnas.
Konferenciją rengia Lietuvos Seimas, Užsienio reikalų ministerija ir Prezidento kanceliarija. Konferencijoje dalyvauja Seimo nariai, istorikai, Didžiojo (Ketverių metų) Seimo palikuonys iš Lenkijos ir Belgijos, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, žiniasklaidos atstovai ir kt.