Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas rugsėjo 10 dieną Vilniuje pasveikino Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovus, susirinkusius į metinį suvažiavimą, kurį pradėjo Užsienio reikalų ministerijos surengta konferencija „Lietuvos konkurencingumas“. „Puikiai suvokiame būtinybę tapti konkurencinga valstybe, tačiau dabartinis Lietuvos konkurencingumo lygis ir tendencijos verčia ne susimąstyti, bet veikti. Jeigu norime žengti koja kojon su laiku, siekiame gerovės ir stabilumo, turime būti tarp geriausių“, – konferencijos dalyviams sakė užsienio reikalų ministras.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, per mažai dirbama, kad kuo daugiau užsienio investicijų būtų pritraukta į šalį. Tačiau kartu reikia skatinti ir Lietuvos verslininkų investicijas užsienyje.

„Kalbėdami apie užsienio investicijas Lietuvoje, dažnai pamirštame, kad ir Lietuvos investicijos užsienyje skaičiuojamos jau milijardais litų. Tai taip pat labai svarbi mūsų konkurencingumo paketo dalis“, – pabrėžė P.Vaitiekūnas.

Užsienio reikalų ministras kvietė Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovus pasidalyti patirtimi, kaip kitos valstybės vykdo konkurencingumo skatinimo politiką. Kartu jis ragino net tik kalbėti apie Lietuvos konkurencingumo problemas, bet ir nubrėžti veiklos gaires, siūlyti konkrečius veiksmus, kaip gerinti padėtį šioje srityje.

Pranešimus apie konkurencingos valstybės XXI amžiuje sampratą, kitų valstybių sėkmingus pavyzdžius siekiant didinti konkurencingumą, Lisabonos strategijos įgyvendinimą Lietuvoje, darbo rinkos ir socialinio fondo poveikį Lietuvos konkurencingumui renginyje taip pat skaitė užsienio ekspertai.

Konferencijoje kalbėjo Suomijos inovacijų fondo prezidentas Esko Aho, Briuselio laisvojo universiteto ekonomikos profesorius, Briuselio Europos ir pasaulio ekonomikos laboratorijos (BRUEGEL) vyresnysis bendradarbis Andre Sapiras, Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato direktorius Peteris Stubas Jorgensenas.

Diskusijose apie esamus ir potencialius Lietuvos pranašumus, valstybės ir visuomenės modernizavimo kryptis dalyvauja Lietuvos verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, politikai, ekonomikos ekspertai, žiniasklaidos atstovai.

Konferencijoje „Lietuvos konkurencingumas“ buvo konstatuota, kad bendriausias valstybės ekonominės galios matas yra konkurencingumas. Visuomenė, gebanti efektyviai konkuruoti pasaulyje, yra pajėgi užtikrinti savo interesų įgyvendinimą, prisitaikyti prie kintančių tarptautinės aplinkos sąlygų. Todėl konkurencingumo lygis lemia ir valstybės bei visuomenės saugumo galimybes. Šiuolaikinis konkurencingumo supratimas apima ir neekonominių procesų, tokių kaip švietimas, mokslas, politinis stabilumas ir vertybių sistemos, ekonomines pasekmes.

Pasak konferencijoje pasisakiusių užsienio ir Lietuvos ekspertų, verslo, politikos atstovų ir diplomatų, Lietuva turi kuo greičiau tapti realia žinių visuomene ir perorientuoti savo ūkį į žinių ekonomiką. Tai yra pirmaeilis uždavinys, siekiant Lietuvai išlikti konkurencinga valstybe globaliame pasaulyje, o kartu – užtikrinti savo visuomenės saugumą plačiąja prasme.

Esmine pranašumo sąlyga turi tapti žinių ekonomikos ir žinių visuomenės transformavimo greitis. Tik tai sukurs prielaidas didinti konkurencingumą kitų, taip pat siekiančių modernizuoti savo ekonomikas, valstybių atžvilgiu.

Konferencijoje pabrėžta, kad valstybei būtina sukurti sąlygas, kurios skatintų visą visuomenę orientuotis į informacijos ir žinių panaudojimą, kvalifikacijos ir kompetencijos ugdymą.

Taip pat konferencijoje diskutuota, kaip kurti atvirą investicijoms ir technologinėms naujovėms valstybę, modernizuoti politinį valdymą, mažinant  biurokratinius barjerus, sparčiau sprendžiant integracijos į Europos ir pasaulio ekonomikos klausimus, pradedant plyno lauko investicijų klausimais ir baigiant įsijungimų į inovacijų tinklus bei žinių ekonomiką.

Atkreiptas dėmesys į tai, jog dabartinį Lietuvos ūkio augimą daugiausia lemia narystė ES ir ES finansinė parama. Orientuojantis į perspektyvą, būtina padidinti dėmesį mokslo tyrimų ir inovacijų finansavimui, švietimo pertvarkai.

Diplomatai kvietė Lietuvos institucijas ir verslo atstovus aktyviau panaudoti užsienio politikos galimybes šalies ekonomikai modernizuoti, įsijungti į tarptautinius mokslo ir technologijų tinklus, žinių visuomenei tobulinti ir ekonomikai plėtoti. Būtina konsoliduoti finansinius išteklius ir užtikrinti efektyvų visų institucijų, dalyvaujančių investicijų pritraukimo į Lietuvą politikoje, veiksmų koordinavimą.