Naujienos

Lietuvos netenkina siūlomi naujojo Europos Sąjungos biudžeto principai, ypač sanglaudos, žemės ūkio bei energetinio saugumo srityje, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis spalio 20 dieną Briuselyje vykusiuose pirmuosiuose politiniuose debatuose dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos 2014–2020 metams.

„Europos Sąjungos sanglaudos politikos misija – užtikrinti, kad mažėtų skirtumai tarp ES regionų, tuo tarpu šiandienos Europos Komisijos siūlymai gali lemti judėjimą priešinga kryptimi. Tai prieštarauja ES interesams, ir Lietuvai bei į ją panašioms šalims yra visiškai nepriimtina“, – savo pranešime dėstė ministras. 

Lietuva laikosi pozicijos, kad sanglaudos asignavimams siūlomos nustatyti 2,5 proc. BVP riba dramatiškai sumažins finansavimą mažiausiai išsivysčiusiems ES regionams, neproporcingai paveiks didžiausią BVP nuosmukį patyrusias šalis, kurioms labiausiai reikia pagalbos, be to, nubaus valstybes nares, kurios yra tarp geriausiai įsisavinančių sanglaudos asignavimus.

„Teisingas tiesioginių išmokų žemės ūkiui paskirstymas turi tiesioginės įtakos sėkmingam Europos Sąjungos ekonomikos augimui. Komisijos pasiūlymas yra akivaizdžiai nepakankamai ambicingas – paskirstymo netolygumas išlieka per didelis, tai ir toliau trukdys efektyviam ES vidaus rinkos veikimui, menkins ES konkurencingumą. Lietuva negali sutikti su tokia kryptimi“, – sakė ministras. 

Kalbėdamas apie energetinį saugumą, A.Ažubalis priminė ES įsipareigojimą ženkliai prisidėti padengiant Ignalinos atominės uždarymo kaštus.  

„Stodami į ES įsipareigojome uždaryti atominę savo ir visos Europos labui. Tam, kad tai taptų įmanoma, kuriam laikui prisiėmėme sunkią ekonominę naštą, susidūrėme su energetinio saugumo iššūkiais. Europos Sąjunga privalo tesėti savo pažadą dėl uždarymui skirto finansavimo dydžio. Kitoks požiūris diskredituoja Europos Sąjungą ir gali sukelti dvejonių kitoms ES narėms“, – patikino ministras.

Jo manymu, Europos Sąjunga neturi pamiršti ir Lietuvos pasiryžimo įgyvendinti trečiojo energetinio paketo nuostatas, numatančias atskirti energijos išteklių tiekėjus nuo perdavimo sistemų savininkų, bei sėkmingai vykstantį Visagino atominės elektrinės statybos projektą, kuris turi įtakos visos Europos Sąjungos energetikos saugumui. 

Debatuose dalyvavo aukščiausio lygio Europos Komisijos (EK), nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento ir valstybių narių vyriausybių atstovai, EK Prezidentas Jose Manuelis Barroso, Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzekas ir ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas.