Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas lapkričio 23 dieną Rygoje 13-osios Baltijos Tarybos metu vykusioje konferencijoje „Baltijos šalys ir Europos Sąjungos Kaimynystės politika“ skaitė pranešimą „Europos kaimynystės politika – link Europos, vienijamos bendrų vertybių“.

Savo kalboje ministras pažymėjo, kad pasinaudojant Europos kaimynystės politika (EKP) ir siekiant užtikrinti stabilumą, saugumą ir gerovę visame regione, pirmiausia svarbu siekti kuo efektyvesnių rezultatų konkrečiose srityse – plėtoti laisvą prekybą, palengvinti vizų rėžimą, spręsti užšaldytus konfliktus.

„Nors EKP yra svarbus praktinio bendradarbiavimo instrumentas ir siekiami tikslai yra susiję su konkrečiais ir apčiuopiamais rezultatais, EKP neturėtų būti vertinama tik iš techninės pusės. Nemažiau svarbi yra ir politinė vizija“, – sakė užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas.

Per pastaruosius kelerius metus ES kaimynystės politika pastebimai išsiplėtojo, tačiau šis Europos projektas dar toli gražu nebaigtas. Svarbiausias iššūkis, su kuriuo dabar susiduriama – apibrėžti, kokią vietą Rytų Europa užima platesniame kontekste. Pasinaudojant „Europos kaimynų“ koncepcija plačiąja prasme ir plėtojant dialogą „Europa-Europai“, kuris apimtų ES ir visas Europines kaimynes tiek šiaurėje, tiek rytuose ir pietryčiuose, europiniuose debatuose reikėtų rasti tinkamą vietą Rytų Europai.

Akivaizdu, kad šis regionas skiriasi nuo kitų su Europa besiribojančių regionų. Rytų europiečius jungia ne tik Europos istorija, bet ir Europos identitetas. Nenuginčijamas faktas, kad Lietuvos rytiniai kaimynai yra Europos dalis, todėl ES turėtų plėtoti įvairiapusį daugiašalį bendradarbiavimą su šio regiono valstybėmis.

Ministras teigiamai įvertino lapkričio 15 dieną Europos Parlamento priimtą rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo, kurioje išdėstoma iniciatyva kurti daugiašalę ES-Rytinių Kaimyninių šalių Parlamentinę Asamblėją „EURO-NEST“.

„Tai vienas iš pirmųjų praktinių žingsnių plėtoti ES ir rytinių Europos valstybių daugiašalį bendradarbiavimą, kuriame stebėtojo teisėmis galės dalyvauti ir Baltarusijos atstovai“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.