Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas rugsėjo 18 dieną Seimo plenariniame posėdyje atsakė į Seimo narių klausimus dėl SSRS okupacinės žalos atlyginimo. „Lietuvos reikalavimai atlyginti okupacinę žalą – ir teisėti, ir teisingi. Noriu pabrėžti, kad SSSR okupacinės žalos atlyginimo klausimas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos darbotvarkėje užima svarbią vietą. Tai Lietuvos diplomatinę tarnybą įpareigoja ne tik referendumu išreikšta tautos valia, Lietuvos Seimo įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, bet ir Lietuvos bei pačių diplomatų vertybinės nuostatos“, – teigė ministras P.Vaitiekūnas.

Vykdydamas Seimo priimtą įstatymą, Užsienio reikalų ministerija inicijavo derybas su Rusija, kaip SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja, kad ji atlygintų SSRS okupacijos padarytą žalą Lietuvai.

SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimas buvo keliamas 2001 metų sausio 20 dieną  Nidoje ir 2001 metų kovo 22 dieną Maskvoje vykusiuose tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos komisijos posėdžiuose. Siūlyta šį klausimą įtraukti į komisijos posėdžių darbotvarkę. Dar kartą Lietuvos užsienio reikalų ministras iškėlė šį klausimą pirmojo susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi  Lavrovu metu 2006 metų lapkričio mėnesį.

Rusija, pasak ministro, atmetė ir iki šiol griežtai atmeta siūlymus derėtis dėl šio klausimo ir įtraukti jį į dvišalių santykių darbotvarkę. Derybos šiuo metu nevyksta, o prievarta jų inicijuoti neįmanoma.

„Užsienio reikalų ministerija mėgino keisti derybų taktiką ir minėtos Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos darbo grupėse ir kituose dvišaliuose Lietuvos ir Rusijos užsienio reikalų ministerijų pareigūnų susitikimuose kelti konkrečius Rusijos įsiskolinimo Lietuvai klausimus – indėlių, laikytų buvusiame „Vnešekonombank“ Lietuvos skyriuje grąžinimo fiziniams asmenims, Lietuvos prieškario ambasadų Romoje ir Paryžiuje pastatų ir kt. Tačiau kol kas nepasiekta laukiamų rezultatų“, – sakė ministras P.Vaitiekūnas.

Užsienio reikalų ministro P.Vaitiekūno teigimu, derybų proceso viešinimas daro žalą Lietuvos interesams ir neatitinka tarptautinės diplomatijos praktikos. Vidaus politinis spaudimas Lietuvos diplomatams taip pat nepadės pasiekti norimo tikslo.

„Diplomatai, kaip ir Seimo nariai, yra suinteresuoti žalos atlyginimu. Tačiau priversti Rusiją daryti tai, ko ji nenori, šiandien praktiškai nematome galimybių“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. P.Vaitiekūnas pabrėžė, kad Lietuvos diplomatai neišsižada tikslo sėsti su Rusija prie derybų stalo ir deda visas pastangas, norėdami pasiekti rezultatą, kurio iš jų tikisi Lietuvos visuomenė.

„Dažnai kartojam, kad derybos – tai šokis dviem, bet pamirštam, kad kviesti partnerį privalome mandagiai“, – sakė P.Vaitiekūnas. Anot ministro, derybos dėl žalos atlyginimo, tai daugiau moralinis, o ne pinigų sumos klausimas.

Pasak P.Vaitiekūno, tokios priemonės, kaip aktyvesnis kitų valdžios institucijų įsitraukimas ir susitelkimas, visomis teisinėmis priemonėmis siekiant atlyginti žalą, taip pat paskatintų Rusiją atsiliepti į siūlymus spręsti žalos atlyginimo klausimą konstruktyvių derybų keliu ir labiau atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį į šią problemą.

„Savo tikslo galime pasiekti nežemindami Rusijos orumo, nesikalbėdami ultimatumo kalba, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Prielaidos sėkmei atsiranda ne už Rusijos ribų, o pačioje Rusijoje“.

Ministro nuomone, geranoriškas abiejų šalių nusiteikimas spręsti šį sudėtingą klausimą pasitarnautų Lietuvos ir Rusijos tautų savitarpio supratimui ir dvišalių santykių plėtrai.