Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis rugpjūčio 2 dieną išsiuntė atsakymą į viešą Seimo nario Petro Auštrevičiaus liepos 19 dienos pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl efektyvaus konsulinių paslaugų teikimo užtikrinimo.

Ministro laiške pabrėžiama, kad dėl vykdomos taupymo programos Užsienio reikalų ministerija neturi galimybių proporcingai šių paslaugų paklausos augimui didinti diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojų skaičiaus.

Šių metų Užsienio reikalų ministerijos biudžetas yra 186 mln. litų - 9,5 proc. mažesnis negu 2009 metais ir 32 proc. mažesnis negu 2008 metais. Pagal asignavimus iš valstybės biudžeto Užsienio reikalų ministerija yra priešpaskutinėje vietoje tarp visų ministerijų. Neskaičiuojant finansavimo jai pavestoms papildomoms funkcijoms atlikti (ryšiams su užsienio lietuviais, ES reikalų koordinavimui, Europos centrų funkcionavimui), ministerijos biudžetas sugrįžo į 2004-2005 m. lygį. Darbo užmokesčio fondas šiemet yra 22 proc. mažesnis, lyginant su 2008 m., jo deficitas siekia 1,2 mln. litų.

2009–2010 m. dėl lėšų taupymo buvo atšaukti 23 valstybės tarnautojai, diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose vykdę konsulines funkcijas.

Nepaisant to ministro rašte užtikrinama, kad Užsienio reikalų ministerija ieško visų įmanomų galimybių susidariusioms problemoms spręsti. Išaugusį konsulinių paslaugų poreikį Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose stengiamasi patenkinti perskirstant žmogiškuosius išteklius, panaudojant turimas technines, finansines ir kitas priemones.

Efektyvinti konsulinių paslaugų teikimą stengiamasi keliant konsulinių pareigūnų kvalifikaciją, dalį paslaugų perkeliant į elektroninę erdvę, supaprastinant vizų išdavimo tvarką ir derantis su kaimyninėmis šalimis dėl kelionių tvarkos supaprastinamo.

Siekiant, kad nebūtų apsunkintas turistų ir verslininkų patekimas į Lietuvą, per pusę sumažintas reikalingų pateikti dokumentų sąrašas, kelionių organizatoriai vizų tarnyboms pateikia tik elektroniniu būdu užpildytus prašymus gauti vizą, todėl darbuotojams nebereikia suvedinėti duomenų į specialią programą.

Įdiegtas „vieno langelio“ principas diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose palengvino dokumentų rengimo procedūrą.

Be to, į Lietuvos ambasadas Baltarusijoje ir Moldovoje laikinai komandiruojami papildomi konsuliniai pareigūnai.

„Dalis šių priemonių yra laikinos ir, suprantama, situacijos iš esmės negali pakeisti. Pavyzdžiui, dėl papildomų pareigūnų siuntimo į Baltarusiją ir Moldovą nukenčia dalis kitų ministerijai pavestų funkcijų. Taip pat paradoksali situacija susiklostė dalį Migracijos departamento funkcijų suteikus ir  diplomatinėms Lietuvos atstovybėms bei konsulinėms įstaigoms – gerus norus piliečių ir interesantų aptarnavimą padaryti kokybiškesnį, patogesnį ir operatyvesnį apsunkino tai, kad dėl lėšų taupymo, neišvengiamai teko iš pareigų atšaukti darbuotojus“, - teigiama laiške.

Smarkiai darbuotojų darbo krūvį padidino auganti vizų išdavimo bei kitų konsulinių paslaugų paklausos tendencija ir sudėtingesnė paso išdavimo procedūra (atsižvelgiant į bendrus Europos Sąjungos saugumo reikalavimus), įpareigojanti rinkti ir tikrinti biometrinius bei asmens duomenis. Tai neliko nepastebėta Valstybės kontrolės, kuri pernai atlikusi valstybinį konsulinių paslaugų vykdymo auditą, nustatė, kad Lietuvos atstovybėse jis keturis kartus viršija krūvį, numatytą Europos Sąjungos valstybių metodiniuose nurodymuose.

Rašte Seimo nariui pabrėžiama, kad ieškant sprendimų, kaip pakeisti susidariusią padėtį, būtina atsižvelgti ne tik į užsieniečių interesus, bet ir į Lietuvos piliečius, kurie kreipiasi konsulinių paslaugų.

Ministras atmeta priekaištus, jog Lietuva nekovoja dėl turistų srautų pritraukimo, kelia didesnius reikalavimus ir taiko sudėtingesnes procedūras išduodama vizas nei kaimyninės Baltijos valstybės.

2009 m. Lietuvos vizų tarnybos Baltarusijoje išdavė beveik 90 tūkst. vizų – 3,4 karto daugiau nei Latvijos ir 9,4 karto daugiau nei Estijos vizų tarnybos Baltarusijoje. Lietuvos ambasados ir konsulatai Rusijoje išdavė atitinkamai 39 ir 49 proc. daugiau vizų, lyginant su Latvijos ir Estijos atstovybėmis.

Lietuvos piliečiams pradėjus naudotis Šengeno erdvės teikiamais privalumais, svarbu įvertinti ir neužmiršti Lietuvai tenkančių įsipareigojimų dėl šios erdvės saugumo bei užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos išduodant vizas pagal ES normas.

Baltarusijos piliečių keliones į Lietuvą galėtų palengvinti vizų režimo su Baltarusija supaprastinimas. „Skatinčiau Baltarusiją inicijuoti derybas su ES dėl supaprastinto vizų režimo, kaip tai padarė Gruzija, Moldova, Rusija ir Ukraina“, - teigiama laiške.

Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl supaprastinto pasienio gyventojų judėjimo buvo parengtas pasirašymui 2009 m. rugsėjo 16 d., tačiau Baltarusija atsisakė tai padaryti ir vėliau pateikė papildomus pasiūlymus, kurie apsunkintų Lietuvos piliečių vykimo į kaimyninę šalį sąlygas, palyginus su tomis, kurios būtų taikomos Baltarusijos piliečiams Lietuvoje.

Atsižvelgdama į konsulinių paslaugų paklausos augimą, Užsienio reikalų ministerija pateikė Vyriausybei argumentuotą prašymą skirti papildomus asignavimus konsulinėms funkcijoms atlikti. Papildomos lėšos leistų ne tik pagerinti užsienio ir Lietuvos piliečių aptarnavimą, bet ir surinkti daugiau konsulinio mokesčio. 2010 m. konsuliniam atstovavimui skirta 20,1 mln. litų, konsulinio mokesčio planuojama surinkti 31 mln. litų. Papildomas 3,4 mln. litų asignavimas 2011 m. padėtų surinkti 6 mln. litų daugiau pajamų.