Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis gruodžio 8 dieną Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje su ES šalių diplomatijos vadovais diskutavo energetikos, Rytų partnerystės, Europos saugumo strategijos peržiūros, ES plėtros klausimais. Posėdyje buvo aptariamas Europos Komisijos pateiktas Europos ekonomikos atgaivinimo planas, finansinės paskatos energetinių jungčių tiesimui spartinti. Tarp jų – Lietuvai ypač svarbus Baltijos jungčių planas.

„Dabar svarbiausia mobilizuoti finansinius mechanizmus ir skubiai imti įgyvendinti tokius kaip „Swedlit“ projektus“, – sakė Ž.Pavilionis.

Lietuva gruodžio 11-12 dienomis vyksiančioje ES Vadovų taryboje (EVT) sieks, kad nauji finansiniai ištekliai būtų panaudoti sprendžiant energetinio saugumo iššūkius Baltijos regione po 2009 metų. Taip siekiama sumažinti regiono priklausomybę nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo.

„Priimant sprendimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų klimato kaitos pakete, EVT turi  padaryti išlygą Lietuvai dėl sudėtingos energetinės situacijos, susijusios su Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmėmis“, – sakė Ž.Pavilionis.

Ž.Pavilionis taip pat išreiškė Lietuvos paramą Europos Komisijos pateiktam Rytų partnerystės projektui. Ši iniciatyva skirta dvišaliams santykiams gilinti su šešiomis kaimynėmis – Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija (kai pastaroji atitiks reikalavimus), Gruzija, Moldova ir Ukraina. Su jomis siūloma sudaryti asociacijos susitarimus, sukurti laisvosios prekybos erdves, lengvinti vizų režimą, laipsniškai naikinti vizų mokestį.

„Rytų partnerystės projektui – ne mažiau už finansinę paramą – yra svarbus didesnis visos ES politinis įsitraukimas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius. Anot Ž.Pavilionio, pagrindinis Rytų partnerystės iššūkis – pasiekti visų ES narių sutarimą. Anot jo, jautrus ir finansavimo klausimas – Komisija lėšų siūlo rasti jau šioje finansinėje perspektyvoje, toliau nuosekliai didinant finansavimą rytinėms kaimynėms.

Briuselyje užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė ir Europos Saugumo strategijos peržiūros procesą.

Ž.Pavilionio teigimu, Europa turi būti pasirengusi atremti grėsmes – tiek naujas, kaip masinio naikinimų ginklų ir technologijų plitimas, energetinis šantažas, kibernetinės ir informacinės atakos, tiek senas. Anot jo, Europa siekia dar kartą pabrėžti, kad jos santykiai su kitomis valstybėmis grindžiami vertybėmis, teisingumu ir tarptautinių įsipareigojimų laikymusi.