Naujienos

Gerbiamieji apskritojo stalo diskusijos dalyviai,

Mieli kolegos,

Man ypač malonu Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vardu pasveikinti garbingus diskusijos dalyvius, susirinkusius aptarti Europos Sąjungos ateities iššūkių. Džiugu, kad dar 2001 metais Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva pradėtos organizuoti konferencijos ir diskusijos ES raidos klausimais toliau plėtojamos ir kiekvienais metais susilaukia vis daugiau dėmesio ir jose dalyvauja vis garbingesni svečiai.

Norėčiau padėkoti Seimo Europos reikalų komitetui ir Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje, kurie šiais metais organizavo šį renginį – tikimės šį gražų bendradarbiavimą tęsti ir ateityje, organizuojant tolesnes diskusijas Seime dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo ir informuojant visuomenę, kuo naujoji sutartis svarbi Lietuvos gyventojams.

Mano nuomone, Lisabonos sutartis yra geras kompromisas, kuris leis baigti politines ir institucines reformas ir sutelkti dėmesį į piliečiams aktualių klausimų sprendimą. Svarbu, kad ir Lietuvos diplomatinėmis pastangomis pavyko pasiekti sprendimą, priimtiną visoms 27 šalims narėms. Sutartyje išsaugotos esminės Konstitucinės sutarties naujovės - tai ypač aktualu Lietuvai ir kitoms sutartį ratifikavusioms šalims. Kita vertus, atsisakoma daliai šalių nepriimtino sutarties „konstitucingumo“ šydo, todėl tikiu, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas vyks be didesnių sukrėtimų.

Gerbiamieji,

Leiskite plačiau aptarti ES užsienio reikalus ir išryškinti jų svarbą Lietuvai. Šioje srityje Lisabonos sutartis numato daug svarbių pakeitimų. Norėčiau išskirti tris iš jų:

1.   Steigiamas ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai postas. Šis pareigūnas (pareigūnė) bus atsakingas už Sąjungos  užsienio ir saugumo politikos vykdymą ir kartu eis Komisijos pirmininko pavaduotojo, atsakingo už išorės santykius, pareigas. Vyriausiasis įgaliotinis taip pat pirmininkaus Tarybos Užsienio reikalų sudėčiai. Akivaizdu, kad Lietuvai svarbu tai, jog Sąjungos išorės veiksmai bus darnesni ir veiksmingesni, o vyriausiasis įgaliotinis taps „ES veidu“ santykiuose su trečiosiomis šalimis.

2.   Vyriausiajam įgaliotiniui talkins Europos išorinių veiksmų tarnyba (ES diplomatinė tarnyba), kurią sudarys ES institucijų ir šalių narių diplomatinių tarnybų atstovai ir kuriai bus pavaldus ES delegacijų pasaulyje tinklas. Siekiama, kad ši tarnyba sujungtų įvairias ES užsienio politikos sritis (diplomatijos, saugumo, prekybos, vystimosi, humanitarinės pagalbos, sutartis su trečiosiomis šalimis), taip ES pozicija santykiuose su partnerėmis ir pasaulio organizacijomis taptų aiškesnė ir nuoseklesnė. Tarnybos naudą galėtų tiesiogiai pajusti ir ES piliečiai, jie keliaudami galėtų gauti geresnę diplomatinę ir konsulinę pagalbą. Tai ypač aktualu mums, neturintiems plataus diplomatinių atstovybių tinklo pasaulyje.

3.   Lisabonos sutartyje numatytas bendros europinės gynybos tikslas ir tarpusavio pagalbos įsipareigojimas karinės agresijos atveju. Sutartyje taip pat teigiama, kad valstybės narės, kurios nori glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje, galės vykdyti nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą. Vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką, valstybės narės suteiks Sąjungai savo civilinius ir karinius pajėgumus. Pagrindiniais užsienio ir gynybos politikos klausimais sprendimai ir toliau bus priimami vienbalsiai.

Prie išorinės politikos naujovių galima priskirti ir nuostatas dėl bendros energetikos politikos. Sutartyje teigiama, kad, esant sutrikimams energetikos srityje, Sąjungos šalys veikia solidariai. Taip pat numatytas siekis gerinti ES energetinių tinklų sujungiamumą.

Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES valstybėse narėse pasigirsta nuogąstavimų, kad ambicingos Lisabonos sutarties naujovės išorinių santykių srityje sumažins šalių narių galimybes formuoti savą / nepriklausomą užsienio politiką. Teigiama, kad vyriausiasis įgaliotinis ir Europos išorinių veiksmų tarnyba taps didžiųjų ES šalių įrankiu, o nuostatos dėl ES gynybinio dėmens stiprinimo pakenks transatlantiniams santykiams.

Aš nepritariu tokiam požiūriui.

Tokios šalys kaip Lietuva daugiausia išloš iš ambicingesnio bendradarbiavimo. Esame suinteresuoti aktyvia ir efektyvia ES užsienio politika, kuri remtųsi vertybėmis ir ilgalaikėmis vizijomis, o ne siaurais nacionaliniais interesais. Kuo Europos Sąjunga bus vieningesnė ir stipresnė, tuo geriau pasaulyje bus atstovaujama ir Lietuvos interesams.  

Lietuvos interesai išorinių santykių srityje yra aiškūs - plėtoti saugumą ir stabilumą kaimyninėse valstybėse. Siekiame šiam tikslui sutelkti ES išorinės politikos instrumentus, tokius kaip plėtra, kaimynystės politika, Bendroji prekybos politika, plėtros pagalbos politika, Bendroji užsienio ir saugumo politika ir Bendroji saugumo ir gynybos politika.

Naująjį Lisabonos sutarties straipsnį apie ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis interpretuojame kaip pasirengimą visapusiškai plėtoti bendradarbiavimą su kaimynais, tačiau tai jokiu būdu neturi tapti narystės ES alternatyva.

Visapusiškas bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas ambicingesnių ir strategiškai svarbių tikslų ES Rytų kaimynų atžvilgiu plėtojimu ir įgyvendinimu. Siekiant užtikrinti stabilumą, saugumą ir gerovę visame regione, svarbu siekti kuo efektyvesnių rezultatų konkrečiose srityse – „sustiprintų susitarimų“ sudarymo, tolesnio laisvosios prekybos skatinimo ir ES vidaus rinkos plėtros, vizų režimo palengvinimas kaimyninių šalių gyventojams. Tai turėtų vesti ir prie aktyvesnio ES tarpininkavimo sprendžiant „užšaldytus konfliktus“ Moldovoje ir Pietų Kaukaze.

Norint įgyvendinti šiuos tikslus reikia kurti regioninio bendradarbiavimo platformą, į kurią įeitų ES ir kaimyninės šalys. Europos Vadovų Tarybos išvadose pripažintas tokio tipo struktūrų poreikis. Su Baltijos ir Vyšegrado šalimis diskutuojame apie darinį, skirtą bendradarbiauti su rytinėmis kaimynėmis – čia labai praverstų, kad aktyviau įsitrauktų ir kitos šalys bei institucijos.

Gerbiamieji,

Lisabonos sutartis ne tik numato glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, bet ir patvirtina ES „atvirų durų“ politiką visoms Europos šalims. Jei norime, kad ES vaidintų reikšmingą vaidmenį tiek Europos kontinente, tiek ir plačiajame pasaulyje, tolesnės Europos Sąjungos plėtros klausimu privalome siekti atviros, objektyvios ir teisingos politikos, kai kiekvienos Europos šalies perspektyvos tapti ES nare priklausytų nuo jos pačios valios vykdyti reikiamas reformas ir pasirengimo narystei. Dirbtinių Europos sienų nustatymas ar dirbtinas derybų su Kroatija ir Turkija stabdymas taptų rimtu neigiamu signalu apie ES patikimumą tiek narystės siekiančioms šalims, tiek ir visai tarptautinei bendrijai.

Atvirumas turi tapti ES veiklos gaire ir prekybos politikoje. Pasaulio prekybos organizacijos daugiašalėse derybose reikia iš esmės padidinti rinkų atvėrimo lygį. Globalizacijos iššūkius turime vertinti kaip galimybes, o ne kaip grėsmes.

Manau, kad Europos Sąjungos – JAV santykiai turi šviesią ateitį. Bendradarbiavimas su JAV yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos užsienio politikos prioritetų. Išpažįstame tas pačias vertybes, mus vienija istorinis palikimas, turime abipusių tiek ekonominių, tiek ir gynybinių interesų. Ne kartą įsitikinome, kad kai dirbame kartu –gebame įgyvendinti ambicingus tikslus. Geriausias pastarojo dešimtmečio pavyzdys – ES ir NATO plėtra. Turime pripažinti, kad transatlantiniam ryšiui nėra alternatyvos, kaip ir nėra priežasčių jos ieškoti. Beje, vakar kaip tik šventėme dešimtąsias JAV – Baltijos šalių partnerystės chartijos pasirašymo metines.

Santykiuose su Rusija ypač svarbu yra išlaikyti ES solidarumą. Reikia atnaujinti ES vidinę diskusiją dėl ES ir Rusijos naujos visaapimančios sutarties, siekiant suformuoti konsoliduotą ES poziciją šiuo klausimu. Svarbu tinkamu laiku pradėti tokią diskusiją ir iš naujo pažvelgti į ES ir Rusijos ryšius.

Saugumo ir gynybos politikos kontekste ES turėtų orientuotis į su NATO pajėgomis suderinamų Europos karinių pajėgumų stiprinimą. ES buvimas karštuosiuose pasaulio ir ypač artimojo regiono taškuose neturėtų apsiriboti deklaracijomis ar humanitarine pagalba – galime ir privalome būti matomesni. Tam būtina, kad atskiros šalys narės, tarp jų ir Lietuva, aktyviau dalyvautų karinėse ir civilinėse ES krizių valdymo operacijose.

Kosovas yra mūsų sugebėjimo kartu veikti tarptautinėje arenoje testas. Turime siekti transatlantinės vienybės Kosovo statuso klausimu ir aiškiai pažymėti, kad Kosovo atvejis yra išskirtinis, todėl jokiu būdu negali būti precedentas kitiems „užšaldytiems“ konfliktams spręsti.

Gerbiamieji,

2008 metai bus Lisabonos sutarties ratifikavimo, o kartu ir dialogo su visuomenėmis apie tai, kokios norime Europos, kokio norime pasaulio ir ką Europa turi daryti, kad pasaulis būtų toks, kokio mes norime. Turime visose šalyse atsakingai rengtis ratifikuoti sutartį.

Lisabonos sutartis žymi naują, brandų ES raidos etapą. Su Lisabonos sutartimi Europa bus stipresnė, efektyvesnė ir demokratiškesnė. Tai pagrindinis Lietuvos interesas, kuris leis užtikrinti geresnį Lietuvos interesų realizavimą tarptautinėje politikoje. Įgyvendinus sutartį, Europa įgaus daugiau priemonių vaidinti jai priderantį vaidmenį pasaulio politikoje, tačiau visi šie laimėjimai gali ir likti laimėjimais popieriuje, jei nebus valios kartu judėti į priekį.

Pasaulis iš Europos laukia drąsių ir išmintingų sprendimų. Mes tiesiog neturime kitos išeities, kaip tik kartu ir sutartinai rasti atsakymus į ateities iššūkius.