Naujienos

Kovo 5 dieną Užsienio reikalų ministerijoje surengta diskusija „Investuojame į moteris – spartiname progresą“. Diskusijos temą įkvėpė Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio „JT Moterys“ siūlymai.

Pasak organizatorių, jeigu laikome šiuolaikinę Lietuvą modernia valstybe, turime kelti klausimą – ar lyčių lygybės situacija Lietuvoje tai ir rodo? Lygios moterų ir vyrų teisės viešajame gyvenime, įskaitant ir darbo aplinką, yra svarbus sveikos visuomenės požymis: visuomenės, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir demokratiniai principai. Ne atsitiktinai ši diskusija surengta Užsienio reikalų ministerijoje – institucijoje, kuri atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose, palaiko autoritarinių režimų persekiojamus žmogaus teisių gynėjus ir teikia vystomąją pagalbą demokratijos siekiančioms šalims.

Diskusijoje dalyvavo ir savo asmeninėmis istorijomis, kaip pavyko pasiekti aukštų pozicijų, kokios asmeninės savybės tai lėmė, kokios kliūtys pasitaikė karjeros kelyje, dalijosi Jolanta Balčiūnienė – Lietuvos ambasadorė UNESCO, Justina Jakštienė – Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, ir Margarita Šešelgytė – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė ir Deividas Rafanavičius – „TMD partneriai“ vadovaujantis partneris, CEO, klientų valdymo ir aptarnavimo srities ekspertas, komandos formavimo ir vystymo konsultantas.

Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk atkreipė dėmesį į diplomatinės tarnybos žmogiškųjų išteklių statistiką  – ministerijoje dirba daugiau moterų nei vyrų (664 moterys ir 445 vyrai), tgačiau analizuojant karjeros tendencijas matome, kad moterų ženkliai daugiau žemesnėse pozicijose, ir nors viduriniosios grandies vadovų pozicijose  moterų yra daugiau, top vadovų pozicijose vyrų yra dvigubai daugiau nei moterų, o ambasadorių moterų – tik trečdalis. 

„Siekiant pokyčių, būtina stiprinti pagalbos šeimai priemones (ir tais atvejais, kai išvykstama su šeima, ir tais, kai diplomatė(-as) išvyksta viena(-as)“, – sakė ministerijos kanclerė.

Moderatorė Rugilė Butkevičiūtė, NVO Ribologija bendraįkūrėja, klausė, kas daro įtaką lyčių stereotipams ir kokios priežastys lemia netolygų moterų ir vyrų atlygį ar karjeros galimybes, ar moterų lyderystė yra tik pačių moterų reikalas.

Ambasadorė Jolanta Balčiūnienė akcentavo iššūkius, su kuriais moterys diplomatės susiduria šiandieninėje itin konkurencingoje ir sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, taip pat kokią įtaką darbo santykiams daro tradiciškai susiformavusi diplomatinio protokolo dalykinė kultūra. Ambasadorė pabrėžė, jog moterys turi rodyti viena kitai daugiau solidarumo.

„Mūsų visuomenė vis dar yra labai konservatyvi, o moteriai keliami itin aukšti reikalavimai“, – teigė J. Balčiūnienė.

Ypač šokiruoja iki šių laikų išlikę reikalavimai moterų išvaizdai darbo aplinkoje, kurie, kaip pastebėjo ambasadorė, vyrų atžvilgiu taikomi daug rečiau. Ambasadorė akcentavo, jog „protas neturi lyties“.

Viceministrė J. Jakštienė akcentavo lyčių lygybės klausimo horizontalumą ir integravimo į strateginį planavimą būtinybę – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rūpinasi, kad Lietuvos institucijos ir įstaigos įtrauktų šį lyčių lygybės aspektą į savo strateginius planus, bus įgyvendinamos su tuo susijusios direktyvos – pavyzdžiui, vienodo darbo užmokesčio direktyvos. Viceministrė taip pat minėjo, kodėl kryžminė diskriminacija dėl negalios, amžiaus, rasės ir kitų aspektų žlugdo visuomenės narių integraciją, įtraukumą ir potencialą dalintis kitoniškumu, dėl ko visuomenėje kyla nemažai smurto artimoje aplinkoje. Viceministrė pažymėjo, kad lyčių lygybė daro teigiamą įtaką demografijai: didesnė lygybė tarp lyčių didina gimstamumą, mažina mirtingumą, palengvina psichosocialinę vyrų būklę (mažėja vyrų savižudybių, perdegimo atvejų, moters ir vyro vaidmenys išlaikant šeimą finansiškai tampa lygiavertiškesni). Paradoksalu, bet lyčių lygybė itin naudinga būtų būtent vyrams. Dėl teisingų proaktyvių priemonių šioje srityje auga gimstamumas tokiose šalyse kaip Prancūzija, Čekija, Švedija.

Pasak viceministrės, pagal EIGE indeksus Lietuva 2022–2023 m. padarė nemažai pažangos lyčių lygybės srityje, pasistūmėjo net 4 punktais ir ES kontekste gali didžiuotis neblogais rodikliais darbo, sveikatos ir mokslo srityse. Pavyzdžiui, Lietuvoje aukšti rodikliai moterų, kurios finansų, mokslinių tyrimų sektoriuose uždirba daugiau nei vyrai – tuo Lietuva jau išsiskiria Europos Sąjungos kontekste. Viceministrė palinkėjo moterims „gyventi pagal savo muziką“ – turime reaguoti, jei mums bandoma primesti stereotipus, ir nekreipti dėmesio, jeigu mus bando išmušti iš vėžių.

Deividas Rafanavičius akcentavo, kad gerieji lyderystės pavyzdžiai stiprina pasitikėjimą, jog būtina eliminuoti aplinką, kuri kvestionuoja lygybę, o organizacijos pačios turi nemažai svertų, kaip kurti savo darbo kultūrą – reglamentuoti darbo užmokestį, atrankų procedūras, darbuotojų karjerą. Pasak D. Rafanavičiaus, jei norima spartesnio progreso lyčių lygybės srityje, reikalingos laikinos  kvotos, nes nesant reguliavimo moterų vadovaujančiose pozicijose kasmet padidėja tik 2–3 procentais. Be to, svarbu, kad organizacijos vidinė sistema ugdytų moteris vadoves, kad tam būtų strateginis palaikymas, o vidinis organizacijos reglamentavimas sudarytų tam sąlygas.

„Jei oficialiai tikim lyčių lygybe, tai kodėl to nepareikalaujam? Stebuklus kuriam patys, nes kažkas kitas. Todėl linkiu mums to stebuklo, kurį sukurs stebukladarės ir stebukladariai“, – sakė D. Rafanavičius.

Margarita Šešelgytė pažymėjo, kad mūsų visuomenėje vis dar yra daug lyčių stereotipų ir praktinių iššūkių moterims: akademikė juos suskirstė į struktūrinius ir kultūrinius. Profesorės manymu, lyčių lygybės požiūriu subalansuotos organizacijos pasiekia geresnių darbo rezultatų, ir akcentavo, kad organizacijos turėtų suteikti struktūrinę pagalbą ir sudaryti vienodas galimybes visiems, labiau įgalinti moteris. M. Šešelgytė palinkėjo žiūrėti į pasaulį per „lyčių lygybės akinius“ ir kvietė moteris rodyti viena kitai solidarumą.