UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA SIŪLO GREIČIAU IŠSPRĘSTI TEISINĘ KOLIZIJĄ DĖL VIEŠŲ UŽRAŠŲ MAŽUMŲ KALBOMIS
Lietuvoje vėl kyla diskusijos dėl gatvių pavadinimų užrašų nevalstybine kalba kai kuriose Lietuvos savivaldybėse, kuriose kompaktiškai gyvena tautinių mažumų atstovai. Atkreipiame dėmesį, kad šis klausimas kyla dėl viena kitai prieštaraujančių nuostatų Lietuvos teisės aktuose – Valstybinės kalbos ir Tautinių mažumų įstatymuose.
Kaip žinoma, Lietuvoje galioja Lietuvos Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Šios konvencijos 11 straipsnis numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba.
Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo 5 straipsnyje taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba. Tačiau Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis nurodo, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine kalba.
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnyje nurodyta: jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, tokiu atveju taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos nuomone, kol nepašalinti prieštaravimai Lietuvos teisės aktuose, nereikėtų daryti jokių skubotų sprendimų tautinėms mažumoms jautriais klausimais. Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas oficialiai kreipsis į Seimą, siūlydamas kuo greičiau suderinti minėtus Lietuvoje galiojančius teisės aktus, kad juose neliktų viena kitai prieštaraujančių nuostatų.