Naujienos

Nepasitvirtinus abejonėms, jog Kazimirai Prunskienei skirta siunta buvo siųsta diplomatiniu paštu, pradėta kaltinti Užsienio reikalų ministeriją dėl neva atplėšto ir paviešinto siuntos turinio. Atsižvelgdama į tai, Užsienio reikalų ministerija norėtų dar kartą išsamiau paaiškinti šios istorijos aplinkybes.

Pirma, 2005-07-19 į Lietuvos generalinį konsulatą Sankt Peterburge kreipėsi pilietis J.Monomach-Malychin, kuris paprašė diplomatiniu paštu perduoti siuntinį žemės ūkio ministrei K.Prunskienei. Konsulato darbuotojams atsisakius registruoti siuntinį kaip diplomatinį paštą, J.Monomach-Malychin paprašė surasti galimybę perduoti siuntinį ne diplomatiniu paštu.

Pagal nusistovėjusią praktiką, konsulai stengiasi padėti į juos besikreipiantiems asmenims. Piliečiui J.Monomach-Malychin dalyvaujant, konsulato darbuotojai apžiūrėjo lygintuvo dėžutės turinį ir įsitikinę, jog joje nėra draudžiamų vežti medžiagų (sprogmenų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų), siuntinį priėmė. Norime pabrėžti, jog URM pareigūnai neturi teisės priimti siuntinių iš kitos valstybės piliečio be išankstinio apžiūrėjimo.

Atsiradus progai, siuntinys perduotas į Vilnių. Kadangi dėžutė nebuvo uždaryta, jos turiniu buvo įsitikinta ir perduodant siuntinį į Žemės ūkio ministeriją.

Tokiu būdu Užsienio reikalų ministerija tiesiog fiziškai negalėjo atplėšti dėžutės, kadangi ji niekada nebuvo uždaryta.

Antra, 2005-07-21, kai ministerijoje buvo gautas minėtas siuntinys, URM patalpose buvo filmuojama ir fotografuojama tik Lietuvos užsienio reikalų ministro ir Prancūzijos Europos reikalų ministrės spaudos konferencija. Po šio renginio visi žurnalistai iš ministerijos išvyko, todėl galime užtikrinti, jog URM patalpose tą dieną daugiau niekas nebuvo filmuojama.

Galime atsakingai pareikšti, jog Užsienio reikalų ministerija neorganizavo jokių siuntinio perdavimų žiniasklaidai.

Kadangi siuntinys visą laiką buvo atviras, tai jis galėjo patekti žiniasklaidai tiek Sankt Peterburge dar prieš atnešant jį į Lietuvos konsulatą, tiek Žemės ūkio ministerijoje. URM nuomone, yra nekorektiška be įrodymų ir lyg savaime suprantamą dalyką teigti, jog būtent Užsienio reikalų ministerija paviešino ponios Prunskienės apdovanojimus.

Tikrai akivaizdus paviešinimo faktas šioje istorijoje yra URM Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento direktoriaus Vytauto Žalio tarnybinio susirašinėjimo su Žemės ūkio ministerija perdavimas žiniasklaidai. Tenka tik apgailestauti, kad nebuvo net bandoma išsiaiškinti siuntinio perdavimo aplinkybių, o iš karto paskleisti kaltinimai. Deja, tai ne pirmas kartas, kai atsakymus į tarnybinius raštus, skirtus Žemės ūkio ministerijai, URM sužino per spaudą.

Taip pat tenka apgailestauti, jog šioje istorijoje buvo mestas šešėlis ant diplomatinio pašto saugumo. Panašių kaltinimų būtų išvengta išsiaiškinus visas aplinkybes iki galo.