Naujienos

Lietuva iš esmės pasiekė strateginius užsienio politikos tikslus, todėl, žiūrint iš šalies, dabar pagrindinis valstybės dėmesys turėtų būti skiriamas ekonomikai vystyti. Kaip, Jūsų manymu, šiandien užsienio politika derinama su Lietuvos ekonomikos plėtros tendencijomis?

Lietuva visada nemažai dėmesio skyrė užsienio ekonominei politikai. Apie tai byloja ir daugybė tarptautinių ekonominio pobūdžio sutarčių. O, kaip Jūs sakėte,strateginių tikslų pasiekimas, ypač narystė ES, atveria naujus ekonominės plėtros horizontus. Vyks tolesnė ekonominė integracija į ES, ten ir bus nukreiptas pagrindinis mūsų aktyvumas. Žinoma, NVS rinka ir toliau domins mūsų verslą. Rusijoje ir Ukrainoje jau išmokome prisitaikyti prie vietinės specifikos.

Pasaulyje už ES, NVS, JAV ribų potencialas taip pat didelis, tačiau mūsų verslas ten pasyvesnis. Taip, matyt, bus ir ateityje - ne viskam mes pajėgūs. O ten, kur verslas rodo interesą, - būtina suspėti. Štai susidomėta Rumunija, todėl kitąmet planuojame ten atidaryti Lietuvos atstovybę.

Kokie pagrindiniai uždaviniai yra suformuoti Lietuvos diplomatams įgyvendinant Lietuvos užsienio ekonominius interesus?

Žinoma, investicijų pritraukimo ir eksporto skatinimo politika. Tapus ES nariais, ypač svarbu būti aktyviems ES prekybos politikos formuotojams. Tokios politikos, kuri apgintų mūsų gamintojų, eksportuotojų interesus. ES ir Kinijos derybose dėl tekstilės yra ir mūsų nemenkas indėlis.

Ar, Jūsų nuomone, valstybė skiria pakankamai lėšų ekonominiams interesams užsienyje įgyvendinti?

Pinigų nebūna per daug. Tačiau po narystės ES būtina perskirstyti ir efektyviau naudoti išteklius. Pirmiausia kai kuriose sostinėse mažinant politinio darbo krūvį ir didinant - ekonominį.

Ekonominių interesų užsienyje įgyvendinimu užsiima keletas institucijų – URM, Ūkio ministerija, LEPA, ar toks išsiskaidymas yra efektyvus ir ar šie ištekliai naudojami efektyviai?

Užsienyje kol kas didelių problemų nenebuvo, nes darbo tiek daug, kad vietos tikrai visiems užtenka. Žinoma, kad ir kiek reglamentuotum santykius, žmonės turi savo požiūrius ir skirtingus gebėjimus bei temperamentus. Jei atstovybėse kolektyvas sutaria, tai jis ir dirba geriau. Daug lemia ir asmenybė - talentas, patirtis. Pavyzdžiui, prieš keletą metų į diplomatinę tarnybą įsiliejęs ambasadorius Estijoje Antanas Vinkus pakėlė veiklos galimybių kartelę labai aukštai.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo Vilniuje problemų daugiau. Ekonomika kai kada eina šalia politikos. Ir taip jau išeina, kad URM kartais turi pareikšti, jog valstybės politika ir diplomatija – tai ne vien gryna ekonomika ar komercija. Taip atsitiko ir su plačiai nuskambėjusiomis istorijomis apie vizitus, dėl kurių URM pareiškė neigiamą nuomonę.

Be to, dar egzistuoja ir tarpvalstybinių santykių protokolas. O jis numato lygiaverčius ryšius, nes kitaip Lietuva būna pažeminama iki gubernijos lygio.

Kiek diplomatinė tarnyba skiria dėmesio ekonominių interesų įgyvendinimui?

Ne mažiau, kaip pusę savo laiko.

Ar apsisprendžiant dėl naujų ambasadų steigimo yra atsižvelgiama į verslo sluoksnių nuomonę?

Atsižvelgiama ir į nuomonę, ir į interesus. Iš esmės ambasadų steigimo procesas baigiasi. Be abejo, dar turėsime sukurti atstovybes visose ES narėse, galbūt papildomai kai kuriose NVS valstybėse. Jei turėsime daugiau lėšų ir jei bus verslo interesų ateityje, galėtume atidaryti atstovybę Indijoje.

Planuojame apie eksperimentą dirbti kartu su kita valstybe. Galbūt su Latvija, pavyzdžiui, Uzbekijoje, galbūt su Ispanija, pavyzdžiui, Brazilijoje.

Norėtume pasiūlyti Vyriausybei jau kitais metais atidaryti atstovybes Rumunijoje, Moldovoje ir kurioje nors ES valstybėje, Kipre ar Slovakijoje.

Lietuva turi mažiausią tiesioginių užsienio investicijų kiekį vienam gyventojui tarp naujųjų ES šalių, tai gali sukelti ekonomikos lėtėjimą. Kaip į šį iššūkį reaguoja URM?

Manau, kad investicijų dar bus ir ekonomikos augimas tęsis. O diplomatinė tarnyba planuoja reformas, kad prisitaikytų prie naujos ES narės statuso. Sustiprinsime savo pajėgas prekybos politikos srityje. Perskirstydami vidinius išteklius, žadame įkurti energetikos ir tranzito politikos padalinius, atskiras padalinys rūpinsis investicijomis ir eksportu.

LEPA strateginėmis valstybėmis investicijų pritraukimo prasme įvardija Skandinavijos valstybes, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Italiją. Ar, Jūsų nuomone, šiose valstybėse mūsų ambasadose dirba pakankamai žmonių, kurie užsiimtų intensyvia investicijų paieška ir pritraukimu?

Iš Jūsų paminėtų valstybių būtina sustiprinti atstovybę Italijoje, nes mes šiuo metu ten neturime ambasadoriaus. Jau nuo rudens ten išvyksta Šarūnas Adomavičius. Kitur žmonių skaičius pagal mūsų galimybes yra optimalus.

Džiugu matyti Lietuvos diplomatijos laimėjimus „Rytų fronte“, Lietuva atlieka pastebimą vaidmenį demokratėjomo procesuose Ukrainoje, Gruzijoje. Kaip Lietuvos politika šių regionų atžvilgiu galėtų būti naudinga Lietuvos ekonomikai?

Verslui reikia, kad šiose šalyse būtų galima prognozuoti, taip pat - stabilumo. Jeigu jo bus daugiau, bus geriau ir verslui. Gruzijoje neseniai paskirtas mūsų ambasadorius. Turbūt sutiksite, kad nemažai reiškia ir geras vardas. Drįsčiau sakyti, kad šiose valstybėse Lietuva dėl savo politikos turi gerą vardą.

Prezidentas savo metinėje kalboje skatina diplomatus remti lietuvišką verslą užsienyje, aktyviai dirbti pritraukiant investicijas, Vyriausybės programoje parašyta – stiprinti ekonominės diplomatijos vaidmenį. Kokie konkretūs sprendimai priimti URM įgyvendinant šias programines nuostatas?

Jau minėjau apie planuojamas reformas ekonomikos srityje. Būtina sustiprinti ir kai kuriuos dvišalius departamentus - ypač atsakingą už mūsų Rytų politiką,taip pat sulieti politikos ir ekonomikos veikimą į vieną galingą instrumentą.

Violeta Bagdanavičiūtė