Naujienos

Lietuvos užsienio politikos tęstinumas turėtų būti išlaikytas, nors ir papildytas naujovėmis, atsižvelgiant į besikeičiančio pasaulio iššūkius, įsitikinęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Užsienio politikos esmė buvo ir yra – ne tik užtikrinti valstybės ir jos piliečių saugumą ir stabilumą, bet ir sąlygas valstybės plėtrai ir jos piliečių kūrybinei, ekonominei, socialinei raiškai. Užsienio politikos įgyvendinimas visada rėmėsi trimis ramsčiais: naryste ES, NATO ir gerais santykiais su kaimynais. Pasaulinė ekonominė krizė patvirtino ekonominės diplomatijos svarbą ir būtinybę stiprinti šią veiklą. Tai – mūsų ketvirtas ramstis.

Be abejo, didelį dėmesį skiriame po visą pasaulį pasklidusiems užsienio lietuviams, jų ryšiui su Tėvyne palaikyti ir lietuvybei puoselėti bei skleisti.

Naujos realijos privertė peržiūrėti diplomatinės tarnybos darbo efektyvumą. Mano vizija – nedidelė, profesionali, lanksti, efektyviai į iššūkius reaguojanti diplomatinė tarnyba, gebanti reikšti ir ginti Lietuvos valstybės, verslo ir jos piliečių interesus. Pokyčiai taip pat paskatino dar kartą įvertinti užsienio politikos prioritetus, jų svarbą.

2009-ųjų metiniame ambasadorių suvažiavime Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir aš akcentavome, kad turime visus savo veiksmus ir sprendimus orientuoti į veiklos kokybę ir rezultatus. Lietuva neatsisakė savo siekių būti aktyvi tarptautinių procesų dalyvė, bet kintanti aplinka reikalauja skirti daugiau dėmesio ekonominiam, ypač energetiniam, saugumui užtikrinti, ūkio konkurencingumui stiprinti, Lietuvos verslo interesams ginti.

Lietuvos užsienio politika visada buvo grįsta vertybinėmis nuostatomis, pagarba demokratijos, laisvės ir tarptautinės teisės principams. Šią Lietuvos užsienio politikos tradiciją dabar siekiu dar praturtinti aiškiai apibrėžtų pragmatinių interesų raiška, kiek šie interesai nesikerta su aukščiau įvardytomis vertybėmis ir prioritetais.

Vienas svarbiausių iššūkių, kuris reikalauja neatidėliotinų veiksmų, susijęs su energetiniu saugumu. Privalome skubiai įvairinti energetikos šaltinius, siekti įgyvendinti energetinių jungčių projektus, plėtoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių programas. Tai – ne tik energetinė ir ekonominė būtinybė. Užsienio politikos aspektu tai reiškia glaudesnę integraciją į ES, didesnį viso Lietuvos ūkio saugumą ir stabilumą, užtikrina tikrąją Lietuvos nepriklausomybę.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai prisidėsime prie ES pasaulinio ekonominio ir politinio vaidmens realizavimo, o įkūrus Europos diplomatinę tarnybą – prie platesnio ir geresnio Lietuvos piliečių interesų gynimo.

Visada svarbūs išliks daug iššūkių keliantys santykiai su Rusija. Tikiu, kad įmanoma juos plėtoti konstruktyviai ir abipusiškai naudingai, kartu išlaikant paramą toms ES rytinėms kaimynėms, kurios pasirinko demokratijos, laisvos rinkos ir įstatymo viršenybės kelią. Sieksime plėtoti atvirą, pasitikėjimu grįstą dialogą, šalinti kliūtis ekonominiams mainams. Toliau padėsime Ukrainai, Moldovai, Gruzijai įgyvendinti demokratines reformas, jų eurointegracijos siekius. Remsime Baltarusijos nepriklausomybę, bendravimą su ES ir skatinsime jos demokratines permainas.

Realių išbandymų etapas

Globalizacija kelia naujus iššūkius. Iššūkis – kaip rasti savo nišą prekių, paslaugų, kapitalo judėjimui tarp Azijos ir ES? Užsienio reikalų ministerija analizuoja besikeičiančią tarptautinę aplinką, su kitomis Lietuvos institucijomis numato ir įgyvendina priemones, skirtas Lietuvos verslininkų interesams ginti, Lietuvos ūkio konkurencingumui didinti ir tarptautinės prekybos kliūtims mažinti.

Kitas iššūkis – kaip tapti ES, NATO intelektinių sprendimų, politikos kūrėjais. Būsime aktyvūs NATO nariai, tęsime prisiimtų įsipareigojimų vykdymą Afganistane su kitais sąjungininkais. Sieksime, kad NATO strateginėje koncepcijoje išliktų kolektyvinės gynybos principas "vienas už visus, visi už vieną", kartu ieškosime būdų, kaip gintis nuo kibernetinių grėsmių, piratavimo, energetinio šantažo.

Ilgalaikis Lietuvos įdirbis siekiant tapti aktyvia tarptautinės politikos veikėja pasiekė rimtų ir realių išbandymų etapą – per keletą artimiausių metų Lietuvai teks pirmininkauti svarbioms tarptautinėms organizacijoms: Demokratijų bendrijai, Baltijos jūros valstybių tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir pagaliau 2013 m. antrą pusmetį – ES.