Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Briuselyje vykstančioje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) su kolegomis aptarė Lietuvos siūlomas priemones ES kovai su hibridinėmis grėsmėmis, ypatingą dėmesį skiriant priemonėms prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ ir ypatingos reikšmės povandeninės infrastruktūros apsaugos stiprinimą.

URT surengtoje diskusijoje ministras paragino į kitą ES sankcijų Rusijai paketą įtraukti visus identifikuotus Rusijos šešėlinio laivyno laivus, taip pat riboti jų patekimą ir judėjimą Baltijos jūroje dėl keliamo pavojaus aplinkosaugai ir laivybos saugai.

„ES sankcijos turi būti taikomos ne tik laivams, bet ir jų savininkams, finansuotojams bei visiems naudos gavėjams“, – sakė K. Budrys.

Ministras Budrys pristatė Lietuvos, drauge su Estija, Latvija, Švedija, Lenkija, Čekija ir Rumunija, parengtus pasiūlymus ES atsparumo hibridinėms grėsmėms strategijai. Ministras akcentavo būtinybę siekti, kad Rusijos piktybiniai veiksmai prieš valstybes nares neliktų be pasekmių. Tuo tikslu reikia išnaudoti spalį priimtą ES sankcijų režimą dėl Rusijos destabilizuojančių veiksmų ir imtis kitų bendrų atsako priemonių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat paragino Europos Komisiją parengti pasiūlymus dėl ypatingos reikšmės povandeninės infrastruktūros atsparumo stiprinimo. Pasak K. Budrio,  jie turėtų apimti priemones skatinti naujų technologijų diegimą pažeidimams aptikti ir įtariamiesiems sulaikyti bei užtikrinti, kad esant reikalui povandeninių kabelių remonto įranga būtų lengviau prieinama ES valstybėms.

Be to, K. Budrys paragino siekti sutarimo dėl judėjimo ir kitų apribojimų įvedimo ES valstybėse akredituotiems Rusijos diplomatams ir jų šeimos nariams.