Naujienos

Gerbiamieji  ponai Ambasadoriai,

Mieli  frankofonai ir frankofonės,

Ponios ir ponai,

Kovo 20-ąją - tarptautinę Frankofonijos dieną - minėjo 803 milijonai frankofonų ir frankofonijos mylėtojų penkiuose žemynuose ir 68 šalyse. Juos visus jungia ir vienija ne tik prancūzų kalba, bet ir bendros fundamentalios vertybės – taika, demokratija, žmogaus teisės, kultūrų įvairovė ir kultūrų dialogas.

Frankofonijos organizacijos pastangos skatinti kalbų įvairovę tampa itin aktualios, ypač kai girdime mokslininkų teiginius, kad kas dvi savaites pasaulyje miršta viena kalba, o 40 proc. pasaulio kalbų yra atsidūrusios pavojuje. Tarptautinė frankofonijos organizacija aktyviai ragina visas organizacijos nares ratifikuoti UNESCO konvenciją dėl kultūrų įvairovės apsaugos ir skatinimo, tad kartu gina ir mažesnių tautų kalbų pozicijas. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 2006 metais.

Kitais, 2009 metais, Lietuva minės 10 metų  dalyvavimo stebėtojo teisėmis Tarptautinės frankofonijos organizacijoje jubiliejų. Džiaugiuosi Lietuvos visuomenės dėmesiu frankofonijos judėjimui ir kartu prancūzų kalbai. Mokydamiesi kalbų, geriau pažįstame kitų šalių kultūrą, moralines vertybes, tampame tolerantiškesni ir atviresni.

Šiuo metu Lietuvos mokyklose prancūzų kalbos mokosi apie 13 700 moksleivių.

Itin svarbu, kad Lietuvos valstybinių įstaigų atstovai, diplomatai gebėtų bendrauti prancūzų kalba Europos Sąjungos institucijose, tinkamai pasirengtų Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje 2013 m. Šiuo tikslu 2006 metais buvo pasirašytas Lietuvos,  Prancūzijos, Belgijos, Liuksemburgo vyriausybių ir tarptautinės Frankofonijos organizacijos bendradarbiavimo Memorandumas, kuriuo remiantis prancūzų kalbos šiuo metu mokosi 415 valstybės tarnautojų iš 45 institucijų.

Prancūzų kalba -  ne tik diplomatų kalba. Ši kalba Lietuvoje yra įleidusi gilias šaknis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą prancūzų kalba buvo Lietuvos inteligentijos kalba ir pirmoji užsienio kalba Lietuvos mokyklose. Dar 1930 metais svarbiausi prancūzų literatūros klasikos kūriniai buvo išversti į lietuvių kalbą, o to meto jaunieji Lietuvos menininkai, rašytojai, intelektualai mokslus krimto Prancūzijos universitetuose.

Šiandien Užsienio reikalų ministerijoje atidaroma Paryžiuje gyvenančio dailininko Prano Gailiaus kūrybos paroda puikiai iliustruoja, kad dabar  esame kartu, išlaikydami savo savitumą.   Mažeikiuose  1928 m. gimęs P.Gailius,   karo metais su tėvais atsidūręs Prancūzijoje, kaip menininkas susiformavo ir subrendo garsiojo modernisto Fernano Lėžė (Fernand Léger) studijoje. Gyvendamas margaspalvėje Paryžiaus dailininkų aplinkoje, jis išlieka savitas, individualus ir savo kūryboje puoselėja lietuvių liaudiškos meninės kūrybos tradicijas. Šio dailininko  darbai mums tampa savotišku kultūros tiltu tarp Prancūzijos ir Lietuvos. Jo elegantiškos raudonos, juodos ir baltos spalvos, ekpresyvus piešinys  mus perkelia į Prancūziją, kuri daugeliui lietuvių vis dar lieka romantišku menininkų kraštu.

Norėčiau pasveikinti visus čia susirinkusius su frankofonijos švente ir padėkoti nepailstantiems renginių, skirtų tarptautinei Frankofonijos dienai, organizatoriams.

Keliu šią taurę už tolesnį Lietuvos bendradarbiavimą su tarptautine Frankofonijos organizacija, už kultūrų įvairovę, už mūsų bendrus tikslus ir vertybes!