Naujienos

Gerbiami svečiai,
ponios ir ponai.

Malonu matyti čia susirinkus tokią skaitlingą auditoriją: tiek valstybinių institucijų ir verslo visuomenės atstovus, tiek mokslo sferos žmones ir politikus bei diplomatinio korpuso atstovus. Tai parodo, kad konferencijos tema tikrai labai aktuali ir tapusi iššūkiu dabarties kartai. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir perspektyva nėra tik aplinkosaugos ar tik apsirūpinimo energija problema. Tai kur kas sudėtingesnis klausimas, apimantis visas mūsų gyvenimo sritis. Todėl būtina imtis priemonių išvengti negrįžtamų klimato kaitos pasekmių ir užtikrinti apsirūpinimą valstybės tvariam vystimuisi taip reikalinga energija. Viena iš šių priemonių –atsinaujinančių išteklių sukuriamos energijos skatinimas.

Didžiausias mūsų laukiantis iššūkis – kaip pereiti prie saugesnės ir švaresnės energetinės sistemos, kuri nepakenktų ekonominei bei socialinei plėtrai ir kartu sumažintų klimato kaitos grėsmę. Atsakymas į šį iššūkį – atsinaujinantys energijos ištekliai. Jų plėtra išlaiko ekologinę pusiausvyrą, tiekia saugią, prieinamą ir niekada nesibaigiančią energiją, be to, nekelia grėsmės mums patiems bei mūsų aplinkai. Todėl reikia klausti ne „kodėl“ ar „kada“, o „kaip“ atsinaujinantys energijos ištekliai bus reikšmingiau panaudojami apsirūpinant reikalinga energija.

Atsinaujinantys energijos ištekliai yra atsakymas į tris esminius pasauliui ir konkrečiai Lietuvai kylančius energetinius iššūkius: energetinį saugumą, aukštas energijos kainas ir aplinkos apsaugą. Galimybė šalims pasigaminti energijos iš atsinaujinančių išteklių suteikia joms tikrąjį ir ilgalaikį energetinį saugumą. Be to, kadangi iš atsinaujinančių išteklių sukuriamos energijos kainos priklauso nuo technologijos kaštų, masinė tokios energijos gamyba bei technologinės naujovės ilgainiui stabilizuos, o gal ir smarkiai sumažins energijos kainas. Pagaliau atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas mažina aplinkos taršą, nes gaminant iš jų energiją šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai yra minimalūs.

Priklausomybė nuo importuojamų energetinių išteklių yra grėsmė mūsų ekonomikai, ir mes turime stengtis ją sumažinti. Tai padaryti galima tik investuojant į technologijas, kurios tiektų nesibaigiančią ir švarią energiją. Šias investicijas remia ir Europos Komisija. Ji siekia, kad Europos Sąjungos šalyse narėse 2020 metais 20 procentų pirminės energijos būtų sukuriama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šis tikslas privalo būti pasiektas.

Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, taip pat yra įsipareigojusi žymiai padidinti naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių dalį pirminiame energijos balanse. Tai yra gyvybiškai svarbu, nes po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuva susidurs su dar didesne nei iki šiol grėsme energetiniam saugumui – išaugs jos priklausomybė nuo importuojamų energetinių išteklių, ir ypač nuo gamtinių dujų. Viena iš galimybių sumažinti tokią priklausomybę - pasigaminti nuosavos energijos iš atsinaujinančių jos išteklių. Prie to prisideda energijos taupymas ir efektyvus jos vartojimas. Puikus metodas siekti tokių tikslų Lietuvoje yra perimti „gerąją patirtį“ iš valstybių-lyderių šioje srityje, visų pirma Skandinavijos šalių.

Nekyla abejonių, jog energetinio saugumo, energijos kainų ir aplinkosaugos iššūkius Baltijos valstybėms taip pat padėtų įveikti ir strateginės reikšmės SWEDLIT projektas, numatantis Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos sistemų sujungimą. Jau įsteigta Lietuvos-Lenkijos bendra įmonė, įgyvendinanti elektros jungties su Lenkija projektą. Savo ruožtu, elektros kabelio iš Lietuvos į Švediją nutiesimas taptų kitu esminiu žingsniu siekiant panaikinti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją bei integruoti šias šalis į Europos energetikos rinką.

Noriu Jums priminti, kad Skandinavijos šalys visada rėmė Lietuvos strateginius tikslus: jos vienos pirmųjų pripažino Lietuvos nepriklausomybę praėjusio dešimtmečio pradžioje bei parėmė jauną valstybę jos nelengvame kelyje. Intensyvūs Skandinavijos šalių santykiai su Lietuva išlieka ir stiprėja iki šiol – tą rodo didėjančios skandinavų investicijos bei verslo plėtra Lietuvoje. Dar daugiau – Skandinavijos šalys su Švedija priešakyje šiuo metu yra didžiausios investuotojos Lietuvoje.

Naudodamasis proga norėčiau išreikšti Švedijai padėką už nuolatinį Lietuvos palaikymą ir galimybę dirbti kartu, realizuoti įvairius projektus bei perimti šios šalies patirtį (ir ne tik energetikos srityje!). Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – tai naujas etapas Lietuvos ir Švedijos bei visos Skandinavijos šalių konstruktyviame bendradarbiavime.

Pastaruoju metu pasaulyje nuolat šnekama apie būtinybę intensyviau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau vien šnekėti apie tai jau nebepakanka. Mums reikia konkrečių ir aiškių veiksmų, strategijos, kuri ne tik gražiai skambėtų, bet ir realiai veiktų. Tokios konferencijos kaip ši yra labai naudingos, tačiau iš jų mes turime gauti konkrečius rezultatus.

Ačiū už dėmesį, linkiu sėkmingos konferencijos.