Naujienos

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM) yra susirūpinusi dėl padažnėjusių bandymų taikyti rinkos apsaugos priemones Baltijos valstybių tarpusavio prekyboje. Tokią Lietuvos poziciją URM sekretorius Darius Jurgelevičius vasario 11 dieną išdėstė Latvijos ambasadorei Lietuvoje Mairai Morai. Tokios priemonės kelia grėsmę tinkamam trišalės Laisvosios prekybos sutarties funkcionavimui, verslo ryšių plėtrai bei lėtina Baltijos šalių pramonės pasirengimą konkuruoti vieningoje Europos Sąjungos rinkoje. Rinkos tyrimą atlikęs Latvijos valstybinis rinkos apsaugos biuras (VRAB) pasiūlė taikyti laikinąjį 17 centų už kilogramą antidempingo muitą bendrovėje ”Panevėžio pienas” pagamintam pienui, 34 centų už kilogramą muitą - įmonių “Žemaitijos pienas” ir “Pieno žvaigždės” bei kitų eksportuotojų pienui. Galutinį sprendimą dėl antidempingo muitų taikymo priims Latvijos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos URM susirūpinimą biuro sprendimu jau išsakė vasario 6 dieną Latvijos URM perduotoje notoje. Apie Latvijos VRAB sprendimą dėl antidempingo muitų įvedimo į kaimyninę šalį importuojamam lietuviškos kilmės pienui Lietuvos URM pranešta sausio 28 dieną Latvijos URM įteikta nota. Joje teigiama, kad per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sprendimo paskelbimą oficialiame dienraštyje “Latvijas vestnesis” (nuo 2003 metų sausio 22 dienos), visos suinteresuotos pusės gali pareikšti savo nuomonę ir prašyti surengti konsultacijas Lietuva, vadovaudamasi Estijos, Latvijos ir Lietuvos laisvosios prekybos sutarties 24 straipsnio 6 dalimi, prašo surengti Jungtinio komiteto posėdį, kuriame būtų svarstomas Latvijos biuro sprendimas dėl antidempingo muitų įvedimo lietuviškam pienui bei visos su tyrimu susijusios aplinkybės. Posėdį siūloma surengti vasario 17 dieną. Lietuvai šių metų sausio 1 dieną perėmus pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai (BMT), Latvijos ir Estijos delegacijos yra kviečiamos atvykti į Vilnių. Jungtinio komiteto posėdžiui Lietuva taip pat parengė rekomendacijos BMT projektą, kurį pateikė Latvijos ir Estijos UR ministerijoms. Joje siūloma priimti politinį sprendimą, kad Baltijos valstybės tarpusavio prekyboje nebetaikytų rinkos apsaugos priemonių. Jeigu Jungtinio komiteto posėdyje būtų pritarta Lietuvos iniciatyvai, atsirastų reali galimybė Baltijos valstybėms susitarti nebetaikyti viena prieš kitą nukreiptų rinkos apsaugos priemonių. Lietuvos URM mano, kad visoms Baltijos valstybėms būtų naudinga nebetaikyti antidempingo priemonių tarpusavio prekyboje ir BMT priimti šiuo klausimu sprendimą, kuris dar kartą aiškiai pademonstruotų nepakitusią Lietuvos, Latvijos bei Estijos poziciją dėl regioninės integracijos ir laisvos prekybos bei pasiruošimą tapti vieningos ES rinkos dalimi. Nebeinicijuoti antidempingo bylų prieš šalis kandidates pernai ES plėtros kontekste nusprendė ir Europos Komisija. Susitarti dėl antidempingo priemonių tarp Baltijos valstybių netaikymo 2002 metų spalio 7 dieną Taline vykusiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos ekspertų konsultacijose nepavyko dėl Latvijos pozicijos.