*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

URM SEKRETORIUS: ES KAIMYNYSTĖS POLITIKA – VIENA SVARBIAUSIŲ LIETUVAI EUROPINĖS POLITIKOS SRIČIŲ

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša gegužės 21 dieną Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Seimo Europos reikalų komiteto Europos informacijos centro diskusijoje „Europos Kaimynystės politika ir Viduriniosios Azijos strategija“, pabrėžė, kad santykiai su Rytų Europos valstybėmis ES kaimynystės politikoje turėtų užimti išskirtinę vietą.

Pristatydamas Lietuvos indėlį formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką rytinėse Europos kaimynystės ir Viduriniosios Azijos valstybėse, ministerijos sekretorius akcentavo, kad  kaimynystės politika yra viena svarbiausių Lietuvai europinės politikos sričių, glaudžiai susijusi su šalies saugumo ir užsienio politikos interesais.

„Per ES Kaimynystės politiką mes ne tik giname Lietuvos nacionalinius interesus Rytuose, bet ir įsitvirtiname sudėtingame Europos Sąjungos mechanizme, atrandame ten savo vietą ir „diplomatinį identitetą“, – sakė L.Talat-Kelpša, pabrėždamas, kad Užsienio reikalų ministerijai tenka išskirtinė atsakomybė įgyvendinant Kaimynystės politiką.

ES kaimynystės formatas leidžia Lietuvai aktyviau palaikyti santykius ne tik su tradiciniais partneriais Rytų Europoje, bet ir su mažiau pažįstamomis Viduržemio jūros regiono šalimis. Ministerijos sekretorius pažymėjo, kad taip Lietuva įsitraukia į tarptautinius procesus, plečia savo vaidmenį regioniniame ir globaliame bendradarbiavime.

Pasak ministerijos sekretoriaus L.Talat-Kelpšos, tai, kad per pastaruosius keletą metų kokybiškai pasikeitė ES požiūris į Rytų Europą ir šiandien Europos Sąjunga jau ne tik stebi įvykius Rytų kaimynystėje, bet ir pati juose dalyvauja, yra didžiulė paspirtis Lietuvai. O viena iš svarbiausių užduočių – plėtoti vystomojo bendradarbiavimo politiką ir kitus praktinius instrumentus, skirtus reformoms Rytų kaimynystėje paremti.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša taip pat pažymėjo, kad  šiuo metu trūksta sutarimo, kaip priartinti abstrakčią kaimynystės politiką prie realių Lietuvos institucijų veiksmų, kaip pavyzdį pateikdamas dabartinę situaciją dėl vizų politikos kaimyninėms šalims.