Naujienos

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Rytis Martikonis Briuselyje gruodžio 8 dieną dalyvavo į svarbiausių sprendimų priėmimo etapą įžengusios Europos Sąjungos tarpvyriausybinės konferencijos susitikime, kuriame svarstyta Europos saugumo ir gynybos politikos ateitis. Pasak R.Martikonio, konferencijoje svarstomame Sutarties dėl Europos konstitucijos straipsnių projekte yra deramai įtvirtintas ES ir NATO bendradarbiavimas – naujos formuluotės sustiprina transatlantinį europinės gynybos politikos dėmenį. Naujoje ES konstitucinės sutarties 40 straipsnio redakcijoje yra sustiprintas NATO, kaip kolektyvinės gynybos pagrindo, vaidmuo Europoje. Straipsnyje teigiama, jog “ginkluotos agresijos prieš vieną iš šalių narių atveju, kitos ES šalys narės turėtų jai suteikti pagalbą visomis jų galioje esančiomis priemonėmis, laikantis JT Chartijos 51 straipsnio”. Sutarties straipsnyje taip pat pabrėžiama, jog “įsipareigojimai ir bendradarbiavimas šioje srityje nepažeidžia šalių narių turimų įsipareigojimų NATO rėmuose, kuri joms išlieka kolektyvinės gynybos pagrindas ir jos įgyvendinimo institucija”. Komentuodamas šiame susitikime svarstytus klausimus, Rytis Martikonis priminė, kad nuo pat aktyvių diskusijų dėl ES konstitucijos pradžios pernai pavasarį Europos saugumo ir gynybos politikos klausimą Lietuva laikė vienu iš svarbiausių. „Nuosekliai laikėmės nuomonės, kad bendros europinės gynybos pastangos nereiškia alternatyvos NATO kūrimo, o ją stiprina ir papildo“, – teigė diplomatas. Pasak jo, būtina suprasti ir “besiformuojančias Europos politines ambicijas veikti karinėje ir saugumo srityje”. “Vertindami šią ES politinės valios išraišką, turime svarstyti, kokiomis sąlygomis Lietuva bus pasiruošusi dalyvauti ES struktūriniame bendradarbiavime karinėje srityje“ – pareiškė URM sekretorius. ES struktūrinio bendradarbiavimo karinėje srityje tikslus ir galimybes apibrėš atskiras protokolas prie ES konstitucinės sutarties. Šio protokolo projekte pabrėžiama, jog šalys, norėsiančios dalyvauti struktūriniame bendradarbiavime, turės įsipareigoti aktyviai dalyvauti Europos gynybos pajėgumų agentūros veikloje bei jos vykdomose programose. Protokole teigiama, jog šalys bendradarbiaus gynybos išlaidų ir investicijų srityje, sieks karinių pajėgumų specializacijos, skatins bendradarbiavimą karinio rengimo ir logistikos srityse, prisidės prie ES karinių pajėgumų trūkumų šalinimo, vėliausiai iki 2007 metų turės greitojo reagavimo kovinius vienetus. ES konstitucinę sutartį visos šalys narės turėtų pasirašyti po 2004 metų gegužės 1 dienos. Sutarties projektą lietuvių kalba galima rasti Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.