Naujienos

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Rytis Martikonis susitikime Atėnuose su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Graikijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos viceministru Anastasiju Janičiu (Anastasios Giannitsis) pristatė Lietuvos prioritetus ir interesus šalies “europinėje darbotvarkėje”. “Baigę stojimo derybas, įsitraukiame į ES darbotvarkę. Formuluodami Lietuvos “europinę darbotvarkę” dedame pagrindus efektyviam ir naudingam Lietuvos dalyvavimui ES”, - po susitikimų su Graikijos pareigūnais sakė sekretorius. Pokalbiuose aptarti ES uždaviniai šį pusmetį, tolesnių Lietuvos pasirengimo narystei darbų kryptys, stojimo į ES sutarties ratifikavimo aspektai, pasirengimas referendumui dėl narystės organizacijoje, Europos Konvento darbas ir ES reikalų koordinavimas Graikijoje. Taip pat paliestas ES pozicijos dėl galimo karo Irake derinimo klausimas. Dėl šio klausimo yra svarstoma galimybė sušaukti specialų ES susitikimą, į kurį būtų kviečiamos ir būsimosios ES šalys narės. Pasak R.Martikonio, šiandieninis Lietuvos prioritetas - būti aktyvia ir konstruktyvia ES nare. “Derybas baigėme Lietuvai naudingomis sąlygomis, tačiau jas dabar reikia įgyvendinti. Didelį dėmesį skiriame derybinių įsipareigojimų vykdymui, paramos iš ES struktūrinių fondų įsisavinimui, pasirengimui dalyvauti Sąjungos institucijų darbe ir stojimo sutarties ratifikavimui”, – teigė URM sekretorius. Stojimo derybas Lietuva kartu su dar devyniomis daugiausia Vidurio Europos šalimis baigė pernai gruodį Kopenhagoje vykusiame ES viršūnių susitikime, stojimo sutartis planuojama pasirašyti balandžio 16 dieną Atėnuose. Visateise ES nare Lietuva tikisi tapti 2004 metų gegužę. R.Martikonio teigimu, Lietuvos ekonomika įgauna pagreitį ir stojimas į ES dar labiau turėtų sustiprinti teigiamas tendencijas. Jis pastebėjo, kad didėjant Sąjungos narių skaičiui, būtina koordinuoti jų makroekonominę politiką, kad ES struktūriniai fondai ir parama žemės ūkiui būtų kuo efektyviau panaudojama. Šie kausimai bus svarstomi kovą Briuselyje rengiamame ES viršūnių susitikime. Svarbi tolesnės Lietuvos europinės darbotvarkės dalis bus prisijungimas prie Šengeno sutarties, kuria panaikinama sienų kontrolė tarp jos šalių. “Be Šengeno, be tarpusavio sienų fizinės kontrolės panaikinimo, narystė ES yra tik dalinė. Suprantama, kad tai įmanoma tik visiško pasitikėjimo pagrindu. Todėl visi darbai, susiję su sienos apsauga, tranzito kontrole, teisėtvarkos institucijų stiprinimu, bus atliekami tiksliai ir atsakingai”, - sakė R.Martikonis. Jo teigimu, labai svarbi Lietuvai yra “Graikijos patirtis tvarkant ir kontroliuojant vieną sudėtingesnių ES išorinės sienos ruožų”. Graikija turi sausumos sieną su Albanija, Makedonija, Bulgarija ir Turkija. Su Graikijos diplomatais aptarti ir Rusijos gyventojų tranzito iš ir į Kaliningrado sritį klausimai. Graikijos atstovai pasidžiaugė, kad Lietuva juos sprendžia konstruktyviai, taip pat informavo apie ES politinį dialogą su Rusija. Konstatuota, kad įgyvendinant praėjusių metų lapkričio 11 dieną pasirašytą ES ir Rusijos susitarimą būtinas visų šalių bendradarbiavimas. “Europa rodo gerą valią, Lietuva elgiasi lanksčiai, to reikia ir iš Rusijos. Turime atskirti politinius grūdus nuo techninių pelų ir visi atlikti savo namų darbus. Mes pateikėme schemą, kaip keleivių tranzitas galėtų būti supaprastintai, bet efektyviai tvarkomas nuo liepos 1 dienos, yra paruoštas atitinkamas ES teisės akto projektas, esame su Europos Komisija sutarę dėl finansavimo, belieka suderinti kai kuriuos techninius sprendimus su rusų kolegomis”, – kalbėjo R.Martikonis. Tuo tarpu Graikijos užsienio reikalų viceministras atkreipė dėmesį į tai, kad mažesnėse valstybėse, turinčiose nedidelius administracijos aparatus, ypatingai svarbu, kad į ES reikalų koordinavimą efektyviai ir atsakingai įsitrauktų ne tik vyriausybė, bet ir kiekviena žinyba. Anot A.Janičio, ES reikalų koordinavimas šalyje taip pat turi atitikti Sąjungos sprendimų mechanizmą ir čia išskirtinis vaidmuo tenka užsienio reikalų ministerijai. Konsultacijose taip pat aptarta ES užsienio politikos peržiūra, ypač santykiai su naujosiomis kaimynėmis Baltarusija ir Ukraina, taip pat Europos Konvente svarstomi ES institucinės sąrangos klausimai. Lietuvos ir Graikijos pareigūnai sutiko, jog esminiai ES šalių narių lygiateisiškumo, organizacijos institucijų balanso ir veiklos legitimumo principai yra ateities reformų pagrindas. Pokalbyje sutarta, jog būtina kruopščiai ir kritiškai išanalizuoti “dvigubo pirmininkavimo” idėją. Pareigūnai sutiko, kad Graikijos ir Lietuvos nuomonės dėl ES “užsienio reikalų ministro” sutampa. Pasak jų, galima pritarti idėjai, kad šiuo metu šias funkcijas vykdančių dviejų pareigūnų postai būtų sujungti į vieną, nes tai padidintų visos ES užsienio politikos efektyvumą. Galutiniai sprendimai dėl ES Konstitucinės sutarties bus priimti 25-ių ES šalių narių Tarpvyriausybinėje konferencijoje 2004 metais, kurioje naujosios šalys dalyvaus lygiais pagrindais. Pokalbyje taip pat buvo aptartas Graikijos Ministro Pirmininko Kosto Simičio (Costas Simitis) vizitas į Lietuvą šiemet pavasarį. Pirmininkavimą ES Graikija šių metų sausio 1 dieną perėmė iš Danijos.