*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

URM PAREIŠKIMAS

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį, kad labai padidėjus į užsienį išvykstančių šalies piliečių skaičiui, daugėja ir jų mirties ar žūties užsienyje atvejų.

Todėl žmonėms, vykstantiems į užsienį, būtina tiksli informacija apie Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų bei kitų valstybės institucijų galimybes teikti pagalbą.

Per 2003 metus Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išdavė 134 leidimus mirusiųjų piliečių palaikų parvežimui į Lietuvą, šiais metais jau išduoti 138 tokie leidimai. Realus užsienyje mirusių piliečių skaičius yra žymiai didesnis, nes ne visų mirusiųjų palaikai būna parvežami į Lietuvą, dalis jų laidojami užsienyje.

Užsienyje mirusių piliečių palaikų parvežimo į Lietuvą tvarką reglamentuoja 2003 metų gegužės 20 dienos Lietuvos Vyriausybės nutarimu patvirtintos “Valstybės finansinės paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo taisyklės” ir 1994 metų spalio 26 dienos Lietuvos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto patvirtinta higienos norma “Mirusiųjų palaikų parvežimo iš užsienio valstybių į Lietuvą tvarka”.

Šie teisės aktai nustato, kad užsienio valstybėje mirusių piliečių palaikus galima parvežti į Lietuvą tik pagal tos valstybės nustatytą tvarką ir turint Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos išduotą leidimą mirusiojo palaikus parvežti karste arba urnoje.

Jeigu užsienyje miręs ar žuvęs pilietis buvo apsidraudęs, jo palaikų pargabenimu pasirūpina draudimo kompanija, kuri sutvarko visus nustatytus palaikų gabenimo dokumentus ir formalumus.

Jeigu užsienyje miręs ar žuvęs pilietis nebuvo apsidraudęs, jo palaikų pargabenimu ir visų paslaugų apmokėjimu turi pasirūpinti patys mirusiojo artimieji. Tokiu atveju jie turėtų kreiptis į savo pasirinktą laidojimo paslaugų bendrovę, sudaryti su ja sutartį dėl palaikų pargabenimo ir duoti notariškai patvirtintą įgaliojimą palaikų pargabenimui organizuoti.

Mirusiojo artimieji, stokojantys lėšų palaikų pargabenimui, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kuri pagal pateiktus dokumentus, įrodančius palaikų parvežimo išlaidas, gali suteikti finansinę paramą. Tačiau ši parama negali viršyti 4000 litų, o palaikų iš užsienio transportavimo išlaidos dažnai yra žymiai didesnės.

Todėl Lietuvos piliečiai, prieš vykdami į užsienį, turėtų pasirūpinti savo ir artimųjų ateitimi nelaimės atveju ir apsidrausti sveikatą bei gyvybę. Tuomet užsienyje įvykus nelaimei mirusiojo palaikų pargabenimu pasirūpintų draudimo kompanija, mirusiojo artimieji išvengtų daugybės rūpesčių ir išlaidų.

Keliose komercinių televizijos kanalų laidose specifiškai interpretavus Ispanijos Karalystėje žuvusio Lietuvos piliečio Gintaro Jarulio atvejį sulaukta neadekvačios reakcijos, iš kurios galima spręsti, jog šių laidų žiūrovai buvo suklaidinti, esą užsienyje mirusių piliečių palaikų pargabenimą ir laidojimą organizuoja Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. Todėl būtina žinoti, kad šios paslaugos yra ne Lietuvos atstovybių, bet laidojimo paslaugų bendrovių kompetencija.

Teisės aktais reglamentuota, kad artimųjų įgaliotų laidojimo bendrovių ar pačių artimųjų pateiktų dokumentų pagrindu Lietuvos atstovybės išduoda specialius leidimus palaikų parvežimui karste ar urnoje.

Atstovybės taip pat gali suteikti informaciją apie užsienio valstybės nustatytą palaikų gabenimo ar laidojimo tvarką, gali perduoti artimųjų pareiškimus tos valstybės institucijoms, suteikti informaciją apie reikalingus dokumentus bei tarpininkauti dėl jų gavimo.

Tačiau laidojimo paslaugų bendrovės ar finansavimo šaltinių paieška, kūno pervežimo ar laidojimo organizavimas, apmokėjimo už paslaugas garantavimas nėra diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų pareiga, tuo turi pasirūpinti patys mirusiojo artimieji.

Užsienio reikalų ministerija (URM), nuodugniai išsiaiškinusi su G.Jarulio palaikų pergabenimu susijusias aplinkybes, kategoriškai neigia minėtų laidų inspiruotas ir toliau skleidžiamas melagingas prielaidas, esą Lietuvos ambasada Ispanijoje neteisėtai bendradarbiauja su palaikų pervežimu užsiimančiu Lietuvos piliečiu Gintautu Barčausku. Per šiuos metus ambasada Ispanijoje išdavė 27 leidimus mirusiųjų palaikų gabenimui, G.Barčauskas palaikus pervežė tris kartus.

G.Jarulio mirties atveju ambasada, atsižvelgdama į jo motinos Elenos Jarulienės prašymą padėti, jai pranešė, jog G.Barčauskas tuo metu organizuoja dviejų mirusiųjų palaikų pargabenimą į Lietuvą. Tuo pačiu E.Jarulienei buvo suteikta informacija apie galimybę jai pačiai tartis dėl palaikų pervežimo minimaliais įkainiais, nes kelių palaikų pervežimas vienu kartu sumažintų pervežimo išlaidas.

Remdamasi E.Jarulienės prašymu dėl laidojimo išlaidų kompensavimo Lietuvos ambasada kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybę ir paprašė E.Jarulienei skirtą pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą, kad ji galėtų padengti išlaidas, susijusias su mirusiojo palaikų pargabenimu. Radviliškio rajono savivaldybė skirtą socialinę pašalpą (4000 litų) nedelsiant pervedė į E.Jarulienės asmeninę sąskaitą.

Tačiau G.Jarulio palaikai į Lietuvą nebuvo parvežti, nes nelegaliai Ispanijoje gyvenusio G.Jarulio nužudymo bylą tiriantis Ispanijos Suekos teismas priėmė sprendimą uždrausti palaikus išvežti iš Ispanijos iki bylos tyrimo pabaigos.

Šiuo metu vyksta tolesnis bylos tyrimas. Lietuvos ambasada Ispanijoje ir URM Konsulinis departamentas E.Jarulienei nuolat praneša apie visus Ispanijos Suekos teismo sprendimus ir perduoda šiam teismui visus E.Jarulienės prašymus.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare labai padidėjo į užsienį išvykstančių šalies piliečių srautas, o dalis anksčiau nelegaliai išvykusiųjų į užsienį siekia gauti galimybę legaliai gyventi ar dirbti ES šalyse. Todėl išaugo konsulinio darbo apimtys užsienio valstybėse, ypač Ispanijoje, kurios pietinėse provincijose yra susitelkę keliasdešimt tūkstančių lietuvių.

Atsižvelgdama į šią situaciją, URM yra numačiusi Ispanijoje išplėsti konsulinį atstovavimą. Svarstomos finansinės galimybės plėsti konsulinį atstovavimą ir kitose valstybėse, kuriose telkiasi daug į užsienį išvykusių Lietuvos piliečių.