Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija negali suprasti Molotovo ir Ribbentropo pakto vertinimo, kurį vasario 22 dieną, duodamas interviu Slovakijos radijui „Radio slovensko“ ir televizijos stočiai STV, išdėstė Rusijos Federacijos Prezidentas Vladimiras Putinas.
Minėtame interviu Rusijos Prezidentas pareiškė, kad Molotovo ir Ribbentropo paktą Sovietų Sąjunga pasirašė, siekdama „užtikrinti savo interesus ir savo vakarinių sienų saugumą“. Tačiau savo interesų gynimu negalima pateisinti kitos suverenios valstybės aneksavimo.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija primena, kad šio liūdnai pagarsėjusio pakto politinį ir teisinį įvertinimą dar 1989 metų gruodžio 24 dieną pateikė SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, pasmerkęs šio pakto slaptuosius protokolus ir paskelbęs juos niekiniais. Todėl bandymus „paaiškinti“ Molotovo ir Ribbentropo pakto pagrįstumą galima vertinti kaip mėginimą atversti jau užverstą istorijos puslapį ir peržiūrėti SSRS liaudies deputatų suvažiavimo sprendimą.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija stebisi minėtame interviu Rusijos Prezidento išsakytu palyginimu, kad 1938 metų Miuncheno susitarimus su Didžiąja Britanija ir Prancūzija pasirašė asmeniškai Adolfas Hitleris, o 1939 metų sutartį su Sovietų Sąjunga – „tik“ hitlerinės Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį, kad 1938 metų Miuncheno suokalbis iš viso negali būti dingstis pagrįsti SSRS ir hitlerinės Vokietijos valdžios slaptą susitarimą, pažeidusį suverenias Lietuvos valstybės teises.
Dabartiniai Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybiniai santykiai yra grindžiami 1991 metų sutartimi, kurioje yra užfiksuotas SSRS įvykdytas Lietuvos Respublikos aneksijos faktas ir įsipareigota pašalinti aneksijos padarinius.
Užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad ši sutartis atvėrė kelią plėtoti draugiškus Lietuvos ir Rusijos santykius, išreiškiančius abiejų valstybių ir jų piliečių interesus bei atitinkančius visuotinai pripažintas tarptautines normas.
Lietuvos piliečiai lauktų Rusijos Prezidento užtikrinimo, jog šios sutarties nuostatomis bus grindžiama ir dabartinė Rusijos valdžios politinė valia. Kalbos apie “tuos, kurie nori perrašyti istoriją”, neprisideda prie gerų kaimyninių santykių ir savitarpio supratimo. Istorija yra tokia, kokia yra, ir šiandien negalima jos pakeisti.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija dės visas pastangas, kad diskusijos dėl istorijos interpretavimo netemdytų abiejų valstybių įsipareigojimų ir siekių puoselėti gerus kaimyninių valstybių ir tautų santykius, kartu spręsti aktualius visai Europai ir pasauliui saugumo, ekonominės ir socialinės raidos uždavinius.