Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje gegužės 9 dieną atidaryta paroda „Iš Lietuvos diplomatijos istorijos: 1918–1940 metai”, kurioje apžvelgiami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi to meto įvykius liudijantys dokumentai, nuotraukos, laiškai, knygos lietuvių, lenkų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis.

Dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų supažindina su Oskaro Milašiaus, Petro Klimo, Dovo Zauniaus, Kazio Bizausko, Juozo Urbšio ir kitų 1918-1940 metų Lietuvos diplomatų politine ir visuomenine veikla, atskleidžia jų gyvenimo realijas.

Dėkodamas istorikams, archyvarams ir bibliotekininkams, išsaugojusiems šias vertybes, Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigė, jog paroda  nušviečia sudėtingą kelią, kuriuo ėjo tarpukario Lietuvos diplomatija.

Ministras taip pat apdovanojo ambasadorius Kazį Lozoraitį ir Haliną Kobeckaitę medaliu „Už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje“.

Pasak K.Lozoraičio, nuo pat įsikūrimo 1918 metais Lietuvos diplomatijai teko žengti nelengvu keliu - jai teko kovoti už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą.

„Vėliau mūsų diplomatija ieškojo saugios vietos neramioje tarptautinėje konjunktūroje,  ir jei šios pastangos tuo metu nedavė lauktų rezultatų, tai įvyko ne dėl mūsų diplomatų kaltės, bet dėl kaimyninių totalitarinių valstybių agresyvios politikos. Galop, kai Lietuva tapo svetimos okupacijos auka, mūsų egzilinei diplomatijai vėl teko sunkus uždavinys atstovauti tarptautinėje plotmėje mūsų valstybės suvereniteto tęstinumui“, - teigė K.Lozoraitis.

K.Lozoraitis Lietuvos diplomatinėje tarnyboje dirbo nuo 1960 metų, iki 2004 metų buvo Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordino. H.Kobeckaitė 1994 metais buvo paskirta Lietuvos ambasadore Estijoje, 1997-2004 metais vadovavo šalies ambasadai Turkijoje. Šiuo metu ji yra Respublikos Prezidento patarėja.  

Lietuvos diplomatijos pradžia yra 1918 metų lapkričio 3 diena, kai Lietuvos Valstybės Taryba priėmė nutarimą įsteigti devynias ministerijas, tarp jų ir Užsienio reikalų ministeriją. Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas nuo 1918 metų lapkričio 7 dienos pradėjo eiti Augustinas Voldemaras, o pirmuoju oficialiai pripažintu Lietuvos pasiuntiniu užsienio valstybėje, Vokietijoje, priimtu su visomis diplomatinėmis privilegijomis, tapo Jurgis Šaulys.

1939 metų sausio 1 dieną Lietuva turėjo 15 pasiuntinybių ir 8 generalinius konsulatus. 1940 metų pradžioje Lietuvos diplomatinėje tarnyboje dirbo 218 darbuotojų.

Šiuo metu Lietuvos diplomatinėje tarnyboje dirba daugiau nei 400 diplomatų, veikia 34 ambasados, 7 generaliniai konsulatai, 2 konsulatai ir 7 atstovybės prie tarptautinių organizacijų.