Naujienos

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis į tradicinį metinį susitikimą Vilniuje atvykusiems užsienio valstybių diplomatinių misijų vadovams vasario 17 dieną pristatė Lietuvos užsienio politikos ateities prioritetus. Pasak ministro, Lietuva yra pasiryžusi prisidėti prie stiprios ir klestinčios Europos kūrimo, NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacijos, gyvybiškumo palaikymo, stabilios, įstatymo viršenybe ir daugiašaliu bendradarbiavimu grindžiamos tarptautinės sistemos išlaikymo bei siekti Lietuvos ekonominių interesų intensyvėjančios globalizacijos eroje. A.Valionio teigimu, Lietuva Europos Sąjungai bus naudinga sukaupta geros kaimynystės santykių palaikymo ir regioninio bendradarbiavimo patirtimi, be to, išsiplėtus organizacijai, penktadalis jos rytinės sienos eis Lietuvos siena su Rusija ir Baltarusija. “Norime saugių sienų. Užtikrinsime, kad jos būtų saugios. Tačiau taip pat norime, kad jos būtų draugiškos ir atviros regioniniam bei pasienio bendradarbiavimui”, - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas. Lietuva šioje srityje, anot jo, turi nemažai patirties, tai rodo ir šalies įsitraukimas į Kaliningrado srities ateities svarstymus. Debatuose dėl ES ateities, ministro įsitikinimu, Lietuva sieks, kad besiplečianti Sąjunga išlaikytų pamatinius solidarumo ir sanglaudos principus, šalių narių lygybę, ES institucijų balansą ir jų veiklos legitimumą bei efektyvumą. A.Valionio tvirtinimu, Lietuvos europinė darbotvarkė taip pat apima stojimą į Europos pinigų sąjungą ir Šengeno sutarties erdvę 2005-2007 metais, Lisabonos strategijos, kuria siekiama ES paversti dinamiškiausia ir konkurencingiausia pasaulio ekonomika, įgyvendinimą, tolesnį regioninių energetinių ir transporto sistemų tobulinimą, jų įtraukimą į transeuropinį tinklą bei aktyvų vaidmenį ES ir Rusijos dialoge dėl energetikos. Pasak Lietuvos URM vadovo, narystė ES išplės Lietuvos politinę geografiją, pareikalaus daugiau išmanymo vis platesniame klausimų spektre, tačiau tuo pačiu metu tikimasi išplėsti politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su Azijos, Afrikos bei Lotynų Amerikos šalimis. Tapusi NATO nare, ministro teigimu, Lietuva sieks užtikrinti, kad organizacijos sprendimai ir veiksmai atitiktų šalies saugumo poreikius. “Tai, visų pirma, reiškia stiprios kolektyvinės gynybos organizacijos palaikymą išsaugant 5-ojo straipsnio garantijas, kuri būtų prisiėmusi visišką atsakomybę dėl visų savo narių saugumo ir pajėgi efektyviai atsakyti į visus galimus iššūkius saugumui”, - susitikime sakė A.Valionis. Anot jo, šiuo metu Aljanso viduje, kaip ir ES arba Jungtinėse Tautose (JT), galima stebėti aktyvią diskusiją, kurioje aptariami didžiausios svarbos, tarp jų ir karo ir taikos, klausimai. “Šios diskusijos atspindi atitinkamų visuomenių lūkesčius ir rūpesčius. Tačiau yra metas diskutuoti ir yra metas veikti. Veiksmo vienybė, ne debatų emocijos bus pagrindinis Sąjungininkų išmėginimas. Ir esu įsitikinęs, kad jeigu arba kuomet kils poreikis veikti, Sąjungininkai bus vieningi”, - pabrėžė ministras. Jo įsitikinimu, Lietuvos narystė ES ir NATO reikš ir daugiau stabilumo investuotojams. “Gamintojai turės platesnes galimybes veikti ES rinkose, mažesniais kaštais patekti į vieningą rinką ir pasiūlyti savo produktus milijonams vartotojų išsiplėtusioje ES. Tai, sudėjus su Lietuvos tranzito potencialu ir artumu neaprėpiamai Eurazijos rinkai, jos gamtiniams resursams, pavers Lietuvą patrauklia ekonomine partnere”, - kalbėjo URM vadovas. Užsienio valstybių diplomatinių misijų vadovus jis taip pat patikino, kad Lietuva toliau dalyvaus JT taikos palaikymo operacijose, sieks pagerinti savo vaidmenį Žmogaus teisių komisijoje, išplėsti paramą plėtrai, būti išrinkta į JT Ekonominį ir Socialinį Komitetą 2005-2007 metais ir nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare 2014-2015 metais. Kasmetinis užsienio valstybių diplomatinių misijų vadovų suvažiavimas šiemet vyksta vasario 16-17 dienomis. Lietuvoje iš viso veikia 26 užsienio valstybių ambasados, Lietuvai taip pat yra akredituota 70 kitose šalyse įsteigtų užsienio valstybių ambasadų.