ES užsienio reikalų ministrai gruodžio 9 dieną pritarė Europos saugumo strategijos projektui, kurį planuojama patvirtinti gruodžio 12-13 dienomis Briuselyje įvyksiančiame ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime.
Europos saugumo strategija yra pirmas bendras ES šalių dokumentas, kuriame apibrėžiamos grėsmės Europos Sąjungai ir nurodomi ES atsako į jas būdai. Toks bendras grėsmių suvokimas ir veiksmų grėsmės akivaizdoje numatymas yra būtini siekiant stiprinti ES tarptautinį vaidmenį ir pačios ES saugumą.
Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio nuomone, Europos saugumo strategija žymi naujo etapo ES konsolidacijoje pradžią. “ES tampa ne tik stipria ekonomine, tačiau taip pat politine ir saugumo bendrija. Tai atitinka ir mūsų nacionalinius interesus”, - teigia A.Valionis.
Jis taip pat pabrėžė, jog NATO ir transatlantinis ryšys išlieka Europos saugumo pagrindas.
“Džiaugiamės, kad ES saugumo strategijoje aiškiai fiksuota, jog kertinis vaidmuo užtikrinant saugumą skiriamas NATO. Teigiamai vertinu ir tai, jog ES glaudžiai bendradarbiaus su NATO ir sieks išlaikyti transatlantinį ryšį” – tvirtina ministras.
“Tapdama 25 valstybių sąjunga su 450 milijonų gyventojų, sukuriančių 25 procentus pasaulio bendro nacionalinio produkto, Europos Sąjunga turi būti pasiruošusi dalytis atsakomybe už globalų saugumą ir geresnio pasaulio sukūrimą”, - teigiama Europos saugumo strategijos įžangoje.
Šalia globalių iššūkių saugumui – terorizmo, masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmių, strategijoje pažymima, kad išsiplėtusi ES priartėja prie probleminių regionų, kuriems būdinga korupcija, piktnaudžiavimas valdžia, silpnos valstybės institucijos, vidiniai konfliktai. Šie reiškiniai kelia grėsmę ir pačiai ES. Tačiau ES plėtra neturi sukurti naujų skiriamųjų linijų Europoje. ES interesas – sukurti saugią aplinką ES kaimynystėje, stengiantis abipusiai naudingai bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis įvairiose srityse.
Europos saugumo strategijoje nurodoma, jog ES užsienio politika turi būti aktyvesnė, pajėgesnė ir nuoseklesnė. Didesnis ES aktyvumas reikalingas ir politinėje, ir ekonominėje, ir karinėje srityse. Pajėgumų vystymas turi apimti ne tik karines sritis, tačiau ir civilinį, diplomatinį bei ekspertinį ES potencialą. Veikdama nuosekliai ir sutartinai, ES bus stipresnė ir galės efektyviau prisidėti prie daugiašališkumu pagrįstos globalios saugumo sistemos.
Rengiant Europos saugumo strategiją buvo sutarta, kad dokumentas turi būti trumpas, aiškus ir atviras. Susipažinti su visu strategijos projekto tekstu galima URM tinklapyje www.urm.lt.
Europos saugumo strategija tiesiogiai siejasi su Tarpvyriausybinės Konferencijos darbu rengiant Europos Konstituciją, kurios vienas iš tikslų -- suteikti Europos Sąjungai didesnį politinį vaidmenį tarptautinėje arenoje.