Naujienos

Lietuvos bei kitų devynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių stojimo į Europos Sąjungą sutarties ratifikavimo proceso eiga Lietuvoje turės teigiamą poveikį šio dokumento ratifikavimui kitose ES valstybėse narėse ir stojančiose šalyse bei bus “geras signalas” rugsėjo 14 ir 20 dienomis referendumus dėl narystės ES rengiančioms Latvijai ir Estijai. Taip teigė Stojimo į ES sutartį ratifikavimui Seime rugsėjo 2 dieną pristatęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Jis dar kartą padėkojo Lietuvos žmonėms už aktyvų dalyvavimą referendume, taip pat Seimo ir Vyriausybės nariams, derybininkams, nevyriausybinėms organizacijoms – visiems, prisidėjusiems prie stojimo į ES. “Jums, gerbiami Seimo nariai, tenka pareiga ir atsakomybė dar kartą patvirtinti šį mūsų šalies piliečių apsisprendimą. Todėl pristatydamas Prezidento pasirašytą dekretą dėl Stojimo sutarties ratifikavimo, šalies vadovo vardu prašau ir raginu prisiimti šią atsakomybę ir balsuojant pritarti Lietuvos bei kitų devynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių Stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai bei galimai neatidėliojant atlikti visas jos ratifikavimui reikalingas procedūras”, - Seimo posėdyje sakė ministras. Lietuvos piliečiai apsisprendimą būti ES parodė gegužės 10-11 dienomis vykusiame referendume. Iš jame dalyvavusių 63,3 proc. balsavimo teisę turinčių šalies piliečių daugiau nei 91 proc. pasisakė už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Pasak A.Valionio, balandžio 16 dieną Atėnuose pasirašyta Stojimo į ES sutartis simbolizuoja “naują Europos vienijimosi etapą” ir įrodo, kad “universalių demokratinės Europos vertybių negalima užgniaužti jėga, o tautų ir valstybių gerovė gali būti kuriama tik vieningai ir visiems sprendžiant šiandieniniame globaliame pasaulyje iškylančius opiausius klausimus”. “Mums Stojimo sutartis - tai dokumentas, įkūnijantis tautos politinio, vertybinio bei kultūrinio pasirinkimo, o kartu ir vieno pagrindinių strateginių šalies siekių – narystės Europos Sąjungoje – įgyvendinimą. Prireikė daugiau nei dešimties nepriklausomybės metų ir vieningų bei nuoseklių visų mūsų šalies politinių jėgų, visų valstybės valdžios institucijų bei diplomatinės tarnybos pastangų ir darbo”, - teigė ministras. 4851 puslapio Stojimo sutarties paketą sudaro Stojimo sutartis, įtvirtinanti 10 naujų šalių įstojimo į Europos Sąjungą faktą, Stojimo aktas, detalizuojantis visų stojančių valstybių narystės ES sąlygas, pereinamojo laikotarpio priemones, išlygas ir specialius susitarimus, 10 protokolų, kuriuose išdėstyti specifiniai teisiniai klausimai, susiję su ES teisės materialiniu ar teritoriniu taikymu konkretiems ūkio sektoriams ar politikos sritims, įskaitant pereinamuosius laikotarpius ir teritorines išlygas, bei Baigiamasis aktas, kuriuo patvirtinamas viso Stojimo sutarties paketo sudarymas. Tam, kad Stojimo sutartis įsigaliotų, ją būtina ratifikuoti iki kitų metų gegužės 1 dienos – numatytos stojančiųjų šalių narystės Europos Sąjungoje pradžios. Jei iki tol sutarties neratifikuotų bent viena iš dabartinių ES šalių narių, ji neįsigaliotų visų stojančiųjų šalių atžvilgiu. Jeigu sutartis nebūtų ratifikuota kurioje nors stojančioje šalyje, ji neįsigaliotų tik tos šalies atžvilgiu. Iki šiol Stojimo sutartį jau ratifikavo Europos Parlamentas, Danija, Čekija, Vokietija, Malta, Lenkija bei Kipras. Dauguma kitų valstybių narių bei stojančių šalių reikalingas sutarties ratifikavimo procedūras ketina užbaigti dar šį rudenį.