Lietuva yra suinteresuota Sutarties dėl Europos konstitucijos sėkme, teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, gegužės 4 dieną Seime apžvelgęs Europos Sąjungos tarpvyriausybinės konferencijos eigą.
“Įdirbis ir valia sutarti dėl Konstitucijos sutvirtėjo. Lietuvos pareigūnai nuolat derina bendrus interesus Šiaurės ir Baltijos valstybių atstovų susitikimuose, taip pat konsultuojamasi su didžiosiomis ES valstybėmis. Atitinkamai brandesnis tapo Lietuvos ir 11-12 šalių bendradarbiavimas “bendraminčių” grupėje, kur sutariama dėl bendrų pozicijų problematiškiausiais tarpvyriausybinės konferencijos klausimais”, - sakė ministras.
A.Valionis pabrėžė, kad Lietuva siekia, jog būsimoji kvalifikuotos daugumos balsavimo priimant sprendimus ES sistema leistų šaliai dalyvauti ir formuoti koalicijas, bet ne blokuoti sprendimus, be to sričių, kuriose sprendimai bus priimami kvalifikuota dauguma, išplėtimas yra “subalansuotas ir atitinka Lietuvos interesus”, nes veto teisė nėra geriausia interesų užtikrinimo priemonė.
Anot ministro, Lietuvai yra priimtinas paprastas ir efektyvus dvigubos daugumos principas, su sąlyga, kad “dviguba dauguma” bus su lygiomis valstybių narių ir gyventojų skaičiaus proporcijomis arba skirtumas tarp šių proporcijų bus minimalus.
Konvento dėl ES ateities pasiūlyta dvigubos daugumos balsavimo sistema numato, kad sprendimui ES Taryboje bus pritarta, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų valstybių, kuriose turi gyventi bent 60 proc. visų ES gyventojų.
Pasak A.Valionio, Europos Komisijos sudėties klausimu Lietuva pasisako už principą “viena šalis – vienas komisaras”.
Ministras taip pat pastebėjo, kad tarpvyriausybine konferencija Sutarties dėl Europos konstitucijos priėmimas nesibaigia, nes laukia ilgas ratifikavimo procesas.
“Lietuvai sprendimas dėl referendumo dėl Sutarties dėl Europos konstitucijos reikalingumo yra politinis, bet ne teisinis klausimas. Lietuvos piliečiai narystės ES faktui pritarė privalomame referendume. Nei Lietuvos konstitucija, nei referendumo įstatymas nereikalauja, kad referendume privalomai būtų pritariama dalyvavimo tarptautinėse organizacijose sąlygoms ar tokių sąlygų pakeitimams”, - tvirtino ministras.
Jo nuomone, ES konstitucija turėtų būti ratifikuota Seime.
2003 metų antrąjį pusmetį ES pirmininkaujant Italijai tarpvyriausybinei konferencijai nepavyko sutarti dėl konstitucinės sutarties. ES šalys narės ir stojančiosios valstybės nesutarė kvalifikuotos daugumos balsavimo nustatymo bei Europos Komisijos sudėties klausimais.
2004 metų sausio 1 dieną pirmininkavimą ES perėmusi Airija paskelbė, kad sutarimas dėl ES konstitucijos bus vienu iš svarbiausių jos prioritetų ir pranešė pradedanti konfidencialių dvišalių konsultacijų ciklą su visomis valstybėmis narėmis.
Šių konsultacijų pagrindu Airija parengė ataskaitą ir pristatė ją kovo 25-26 dienomis vykusioje ES vadovų taryboje. Joje buvo pabrėžtas šalių pasirengimas siekti kompromiso derybose dėl ES konstitucinės sutarties.
ES vadovų taryba nusprendė, kad sprendimas dėl konstitucinės sutarties turėtų būti pasiektas iki kito jos susitikimo birželį.
Gegužės 18 dieną ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdyje užsienio reikalų ministrai svarstys tarpvyriausybinės konferencijos klausimus, gegužės 24 dieną įvyks specialus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas. Ministrų ir jų atstovų lygyje bus siekiama išspręsti kuo daugiau klausimų, tačiau jautriausieji greičiausiai liks ES vadovų tarybos susitikimui birželį.