Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis reiškia užuojautą mirus įžymiam Lenkijos publicistui, rašytojui, dideliam Lietuvos bičiuliui ir draugui Janui Nowakui-Jezioranskiui. „J.Nowakas-Jezioranskis labai mylėjo Lietuvą. Visada būsime dėkingi už jo ryžtą keliant Lietuvos laisvės bylą tarptautinėje arenoje ir už jo paramą Lietuvai“, - sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. Pasak A.Valionio, J.Nowakas-Jezioranskis buvo aktyvus Lietuvos strateginio tikslo - narystės NATO - šalininkas ir nuoširdus rėmėjas, įvairiausiuose JAV valdžios sluoksniuose jis aktyviai veikė remdamas Lietuvos narystės NATO siekius. 1998 metais JAV Senatui ratifikavus Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos priėmimo į NATO protokolus, J.Nowakas-Jezioranskis vienas iš pirmųjų iškėlė idėją, kad vienas iš pagrindinių Lenkijos užsienio politikos prioritetų būtų Lietuvos pakvietimas į Aljansą per kitą NATO plėtros etapą. Jis taip pat aktyviai siekė šios idėjos įgyvendinimo. 2002 metų lapkritį J.Nowakas-Jezioranskis viešėjo Vilniuje ir pareiškė solidarumą su Lietuva po istorinio NATO šalių narių vadovų susitikime Prahoje paskelbto kvietimo Lietuvai prisijungti prie Aljanso. J.Nowakas-Jezioranskis buvo atvykęs į Vilnių tuo pačiu metu, kai Lietuvoje su istoriniu vizitu viešėjo JAV Prezidentas George‘as Bushas. Lietuva, atsidėkodama už J.Nowako-Jezioranskio nuopelnus, 1998 metais jam įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Komandoro didįjį kryžių. „Lietuvių širdyse ilgam išliks šviesus J.Nowako-Jezioranskio atminimas“, - rašoma A.Valionio užuojautoje. J.Nowakas-Jezioranskis gimė 1913 metais Varšuvoje. 1941–1945 metais jis dirbo Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo BBC redaktoriumi Londone, 1947–1951 metais - radijo stoties “Laisvoji Europa” lenkiškosios sekcijos direktoriumi Miunchene. 1951-1976 metais J.Nowakas-Jezioranskis buvo Amerikos lenkų kongreso Vašingtone nacionalinis direktorius, 1979–1992 metais - JAV Nacionalinio saugumo tarybos konsultantas. J.Nowakas-Jezioranskis yra daugelio straipsnių ir knygų autorius, iš kurių galima paminėti “Lenkijos kelias į laisvę” (1974 m.), “Varšuvos Kurjeris” (1978 m.), “Karas eteryje” (1986 m.), “Lenkija iš Londono” (1986 m.). 1991 metais jam buvo suteiktas Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto garbės daktaro vardas.