Naujienos

Įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva sieks įsitvirtinti kaip aktyvi euroatlantinės šeimos narė, veikli ir atsakinga ES narė, vaidinti aktyvų vaidmenį Vidurio ir Rytų Europoje bei vykdyti aktyvią ekonominę diplomatiją. Lietuvos siekius prisidėti prie tolesnės Europos plėtros ir pasikeisiantį šalies statusą balandžio 29 dieną Paryžiuje surengtoje konferencijoje “Europa ir Baltijos valstybės po Prahos ir Kopenhagos” pristatė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Be jo, Prancūzijos Tarptautinių santykių institute vykusioje konferencijoje savo požiūrį į Baltijos šalių vietą Europoje pristatė Latvijos bei Estijos užsienio reikalų ministrės Sandra Kalnietė ir Kristiina Ojuland. A.Valionio įsitikinimu, nuogąstavimai transatlantinės partnerystės tarp Europos ir JAV gyvybingumu yra gerokai perdėti. “Kitais metais 19 Europos demokratijų, tarp jų ir Lietuva, bus ES ir NATO narės. Plėtra mūsų dėmesį nukreips į kitas sritis, kuriose būtinos bendros pastangos stiprinant Europos saugumą”, - sakė ministras. Pasak jo, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis pasiūlė bendradarbiavimo specifinėse srityse su Pietų Kaukazo valstybėmis projektus, taip pat modernizuoja savo gynybos pajėgas, kurios galėtų praktiškai prisidėti prie bendros Europos ir NATO gynybos. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo teigimu, po ES plėtros turi būti kaip galima greičiau panaikintas socialinis ir ekonominis atotrūkis tarp senųjų bei naujųjų organizacijos šalių narių. “Norime tokios Europos, kuri nebūtų padalinta į verslo ir ekonominės klasės narystę”, - pabrėžė A.Valionis. Jis patvirtino Lietuvos norą prisidėti prie tvirto Europos tapatumo kūrimo, įtraukiant į jį saugumo ir gynybos dimensijas. Anot ministro, aktyvaus regioninio veikėjo vaidmens Lietuva siekia kurdama dinamišką ir į bendradarbiavimą orientuotą Baltijos jūros regioną, stiprindama bendradarbiavimą Vidurio ir Rytų Europoje, plėtodama partnerystę su rytinėmis kaimynėmis, bendradarbiaudama su Rusija bei jos Kaliningrado regionu. A.Valionio įsitikinimu, tikslą integruotis į Europos ir pasaulinę ekonomiką Lietuva stengiasi pasiekti didindama aukštos kokybės produkcijos eksportą ir kurdama patrauklią užsienio investuotojams vidaus ekonomiką. “Lietuva turi pakankamą potencialą tapti reikšminga rinka tiems, kurie yra susidomėję transregioniniu ekonominių bendradarbiavimu”, - kalbėjo URM vadovas. Lietuvos pastangas imtis aktyvaus vaidmens regione jis grindė didėjančiais socialiniais bei ekonominiais skirtumais Vidurio ir Rytų Europoje. “Po metų ES ir Rusija gali būti viena nuo kitos atkirstos santykinio skurdo ir nepakankamo išsivystymo prarajos. Antra, ES plėtra padidino susidomėjimą Vidurio ir Rytų Europos rinkomis, vien pernai Rusijos investicijos į Lietuvą padidėjo daugiau nei keturis kartus. Išliekantys struktūriniai bei biurokratiniai barjerai regione tik ardo šį susidomėjimą”, - apgailestavo ministras. Iš kitos pusės, jo teigimu, pavyzdinis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas lėmė spartų prekybos ir investicijų augimą Baltijos jūros regione bei laipsnišką politinių ir ekonominių barjerų išnykimą. “Esame įsitikinę, kad “Šiaurės-Baltijos 8” formatas turi didelį potencialą platesnėje Europoje. Infrastruktūros, aplinkosaugos klausimai, sėkmingas kaimynų bendradarbiavimas yra bendri iššūkiai mūsų regionui, todėl bendras požiūris regioniniu ir europiniu lygmeniu padėtų mums sėkmingai siekti pažangos šiose srityse”, - sakė A.Valionis. Konferencijoje jis taip pat pateikė Lietuvos pasiūlymus, kaip sustiprinti Višegrado ir “Vilniaus dešimtuko” grupėms priklausančių šalių bendradarbiavimą. “Manome, kad mūsų šalys galėtų glaudžiau bendradarbiauti keturiose srityse: saugumo, infrastruktūros, prekybos ir ekonomikos bei santykių su rytinėmis kaimynėmis išplėtimo”, - tvirtino ministras. Pasak jo, prie bendradarbiavimo šiame regione skatinimo turėtų prisidėti ir pernai Europos Komisijos parengta Naujųjų kaimynų iniciatyva. Kalbas konferencijoje Paryžiuje taip pat sakė Prancūzijos Senato pirmininkas Christian Poncelet, savo požiūrį pateikė Danijos užsienio reikalų ministerijos (URM) valstybės sekretorius Carsten Sonergaard (Karstenas Sonergordas), Švedijos URM Vidurio ir Rytų Europos departamento direktorius Hans Magnuson bei Suomijos URM Vidurio ir Pietryčių Europos skyriaus vedėjas Pekka Orpana. Paskutinėje konferencijos dalyje pranešimus pristatė Prancūzijos Senato parlamentinės delegacijos Europos Sąjungoje pirmininkas Hubert Haenel, Nacionalinės asamblėjos delegacijos ES pirmininkas Pierre Lequiller, šios šalies ambasadorius Latvijoje Michel Fouche, baigiamąją kalbą tarė Nacionalinės asamblėjos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Edouard Balladur.