Naujienos

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sausio 23 dieną vykusiame plenariniame Seimo posėdyje pristatė eurointegracijos proceso eigą ir Konvento dėl ES ateities darbą. “2005-2007 metų perspektyva prisijungti prie Šengeno sutarties ir Europos valiutų sąjungos taps svarbia mūsų artimiausios ateities darbotvarkės dalimi. Tai jau yra užprogramuota mūsų stojimo į ES derybose. Tačiau ir daugelyje kitų sričių – aplinkosaugos, energetikos, teisėtvarkos, švietimo ir kultūros - Lietuvos ir ES politikos neišvengiamai artės viena prie kitos”, - teigė A.Valionis. Anot ministro, prasideda “kitokio Lietuvos įsitraukimo į Europos ir transatlantinius reikalus metas”. “Iki šiol Europoje turėjome draugus, dabar – šeimą”, - Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Jo manymu, narystės ES siekiančios Lietuvos ūkio plėtra, sėkmingas prekių ir paslaugų konkuravimas tarptautinėse rinkose yra glaudžiai susijęs su transporto ir tranzito infrastruktūros plėtra, todėl svarbiausių perspektyvinių ES transporto tinklų sudedamąja dalimi tapsiantiems transporto infrastruktūros objektams turi būti teikiamas prioritetas. “Būtina dėti visas pastangas, kad Lietuvai tapus ES nare, svarbiausios Lietuvos transporto magistralės ir mazgai būtų pripažinti transeuropinio tinklo dalimi”, - sakė A.Valionis. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvai teks “vieno iš pagrindinių ES “pasieniečių” vaidmuo”, nes net penktadalis ES rytinės sienos eis Lietuvos siena su Rusija ir Baltarusija. “Mūsų uždavinys - kad būsima ES siena būtų tvirta, skaidri, tačiau tuo pačiu draugiška”, - pabrėžė URM vadovas. Jis tvirtino neabejojąs, kad “unikalią patirtį ir nusistovėjusius politinius bei administracinius ryšius regione” turinti Lietuva aktyviai prisidės prie bendradarbiavimo su ES rytiniais kaimynais, tarp jų Ukrainos ir Rusijos, stiprinimo. “Naujųjų kaimynių iniciatyvos planavimo ir įgyvendinimo rėmuose mūsų tikslu bus paskatų reformoms kūrimas šalyse, kurios nedalyvauja ES plėtros procese. Šiame kontekste, Lietuvos siūlomos bendradarbiavimo su Kaliningrado regionu iniciatyvos gali tapti svariu Lietuvos indėliu į Baltijos regiono plėtrą”, - sakė ministras. Jo nuomone, tradicinės diplomatijos instrumentų neužtenka, kai kalbama apie narystės ES iššūkius, tačiau Lietuva mokosi ir jau išmoko “svarbių europinės diplomatijos pamokų”. “Mūsų diplomatinė tarnyba savo darbu įrodė sugebanti sėkmingai prisitaikyti prie Europos integracijos kontekste beveik neatskiriamų vidaus ir užsienio politikos klausimų ir dalyvauti ekonominės darbotvarkės prioritetų nustatymo procese”, - tikino Lietuvos diplomatijos vadovas. Prioritetu, anot jo, laikytinas ir “efektyvus energetikos potencialo naudojimas”. “Turime užtikrinti, kad Lietuvos elektros ir dujų tinklai būtų sujungti su Vakarų Europos energetikos sistemomis. Dar vienas svarbus aspektas, paliesiantis mūsų strateginius interesus – Lietuva privalo būti aktyvi ES-Rusijos energetinio dialogo dalyvė”, - kalbėjo ministras. Tuo tarpu artimiausiu metu pagrindinis vidaus ir užsienio politikos uždavinys, pasak URM vadovo, bus “tinkamai pasirengti ES finansinės paramos įsisavinimui, prieš tai Bendrojo programavimo dokumente išmintingai suformulavus šalies prioritetus trims ateinantiems metams”. “Vėliau privalėsime aktyviai įsitraukti į būsimos 2007–2013 metų Europos finansinės perspektyvos svarstymus ir siekti, kad Lietuvos interesai būtų adekvačiai pristatyti ir apginti”, - teigė A.Valionis. Jo tvirtinimu, laikotarpis iki Lietuvos narystės ES yra “ypatingai” svarbus, nes laukia baigiamasis Konvento darbo etapas ir sprendimus dėl Sąjungos reformų priimsianti tarpvyriausybinė konferencija. Ministras pranešė, kad Konvento dalyviai šiuo metu sutaria, jog “esminiai Sąjungos narių lygiateisiškumo, ES institucijų balanso ir Sąjungos veiklos legitimumo ir efektyvumo principai” turi būti išsaugoti, tačiau ginčijamasi dėl šių principų įgyvendinimo būdų. “Lietuvos, kaip nedidelės ES narės, interesas yra pasisakyti už stiprias ir aiškiai organizuotas ES institucijas. Pavyzdžiui, Komisijos Prezidento rinkimas Europos Parlamente (ar specialioje rinkikų kolegijoje) sustiprintų ir Komisiją, ir Parlamentą. Taip pat manau, kad turime pasisakyti už pirmininkavimo ES tvarkos išlaikymą, kuri yra labai svarbi jungtis tarp valstybių narių visuomenių, jų europinių lūkesčių ir, galiausiai, ES institucijų”, - tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas. Pasak ministro, tuo pat metu, kai išsiplėtusi ES sieks įtvirtinti savo tapatumą pasaulyje, Lietuva turės surasti savo vietą joje. Nors stojimo derybos su ES baigėsi, Lietuvos valstybės tarnybos, Vyriausybės ir iš dalies Seimo, A.Valionio tvirtinimu, laukia “nuolatinės ir nesibaigiančios daugiašalės derybos ir Briuselyje, ir 24 Europos valstybių sostinėse”. “Esu įsitikinęs, jog šalies administracijai prasideda naujas ne mažiau atsakingas tiesioginio pasiruošimo būsimajai šalies narystei ES laikotarpis. Privalome mokytis ir rengtis būsimajam darbui ES – maksimaliai išnaudoti mums suteikiamas galimybes iš vidaus stebėti ES institucijų darbą, kad Lietuvai tapus ES nare, iš karto galėtume sklandžiai į ją įsijungti, veikti ES institucijose visu pajėgumu ir sėkmingai atstovauti mūsų šalies interesams”, - parlamento posėdyje sakė ministras. Jo įsitikinimu, tai yra “uždavinys visoms valstybės institucijoms”, nes jau balandžio pabaigoje daugelis jų į Briuselį turės deleguoti savo atstovus, kurie atstovaus ir gins Lietuvos interesus. “Narystė taip pat reikš institucines reformas šalies viduje, kurios ateityje turi užtikrinti Lietuvos interesų atstovavimą, atitinkantį ES sprendimų mechanizmą bei dėl narystės darbų naštos išaugusius reikalavimus ES reikalų koordinavimui šalyje”, - kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas. Jo nuomone, į “vis garsiau užduodamus” klausimus, kokią vietą Lietuva užims ES arba ką į ją įneš, atsakyti galima paprastai - šalies uždavinys yra “palaipsniui ir aktyviai įsitraukti į europinės politinės darbotvarkės planavimą ir įgyvendinimą”. Ministro įsitikinimu, pamatiniais naujosios Lietuvos europinės darbotvarkės principais taps “valstybės išorės ir vidaus saugumo, Lietuvos piliečių ekonominio gerbūvio užtikrinimas”. Lietuva kartu su dar devyniomis Vidurio ir Pietų Europos valstybėmis stojimo derybas su ES baigė praėjusių metų gruodį Kopenhagoje. Tikimasi, kad stojimo sutartys bus pasirašytos šių metų balandžio 16 dieną Atėnuose. Sausio 23 dieną Seimui taip pat planuojama pateikti nutarimo skelbti referendumą dėl Lietuvos narystės ES projektą. “Šia proga norėčiau asmeniškai paprašyti kiekvieno Seimo nario bei politinių partijų įsitraukti į šią, visų pirma, politinę kampaniją, kurios sėkmė didžia dalimi priklausys nuo mūsų politinio susiklausymo. Labai svarbu, kad kiekvienas referendume dalyvausiantis Lietuvos pilietis gerai žinotų, kodėl ir už ką jis balsuoja, ką Lietuvai reiškia narystė ES ir ką ji duos kiekvienam iš mūsų”, - sakė A.Valionis.