Istorinė Lietuvos valstybės raida yra neatsiejama nuo Katalikų bažnyčios bei ryšių su Šventuoju Sostu, kuris 20-ojo amžius Lietuvos diplomatijos istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį.
Taip teigė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis kovo 3 dieną prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje Vilniaus universitete (VU) “Lietuva ir Šventasis Sostas: praeitis, dabartis, ateitis”, skirtoje Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 80-čiui bei pirmojo konkordato tarp Vilniaus ir Vatikano 75-čiui.
Pasak ministro 1922 metais Šventasis Sostas de jure pripažino Lietuvos Respubliką, 1927 metais Lietuva su Šventuoju Sostu sudarė Konkordatą.
“Tai buvo žymi politinė atsvara tuomet sunkioje geopolitinėje padėtyje atsidūrusiai Lietuvai”, - sveikinimo kalboje sakė A.Valionis.
Be to, jo tvirtinimu, 1940-aisiais Lietuvos valstybingumui ypač svarbi buvo Šventojo Sosto pozicija, nepripažinusi Lietuvos aneksijos.
“Visus 50 metų veikusi greta diplomatinių atstovybių Vašingtone ir Londone, Lietuvos pasiuntinybė prie Šventojo Sosto, skelbė pasauliui tylėti priverstos lietuvių tautos valią ir ryžtą būti nepriklausoma”, - kalbėjo ministras.
Jis taip pat užsiminė, kad po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo dvišaliai santykiai su Šventuoju Sostu įgavo naują kokybę, be to, 2000 metų rudenį įsigaliojo trys Lietuvos ir Šventojo Sosto tarpvalstybinės sutartys.
A.Valionio teigimu, prie narystės Europos Sąjungoje slenksčio stovinti šiandieninė Lietuva Europos integraciją vertina kaip ir Šventasis Sostas: “kaip valstybių ir tautų, išaugusių iš tų pačių kultūrinių ir religinių šaknų, ėjimą kartu vienybės ir bendradarbiavimo keliu”.
“Europos Sąjungos plėtra yra prioritetinis tikslas, kurį reikia drąsiai ir sparčiai vykdyti, nes to laukia milijonai žmonių, savo kultūra ir tradicija priklausančių Europai ir dėl to turinčių teisę priklausyti vienybės ir solidarumo ryšiais suvienytai Europos Sąjungai. Šio svarbaus ir sudėtingo europinio proceso akivaizdoje Bažnyčia negali būti abejinga vertybėms, kuriomis remiasi konkretūs instituciniai sprendimai”, - citavo Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo žodžius ministras.
Konferencijoje VU diskutuojama apie Šventojo Sosto diplomatiją, santykių su Lietuva perspektyvą, Vatikano reikšmę Lietuvos užsienio politikai. Antra renginio dalis bus skirta Sovietų Sąjungos santykiams su Vatikanu ir Katalikų bažnyčiai Lietuvoje, prieškario bei šiandieniniams valstybės ir Bažnyčios santykių modeliams.
Konferenciją Lietuvos užsienio reikalų ministerija rengia kartu su Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos istorijos institutu bei VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.
Įžanginius pranešimus konferencijoje skaitys Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis ir Lietuvoje kovo 2-6 dienomis viešintis Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Jean-Louis Tauran (Žanas Luji Turanas).