Naujienos

Vidurio ir Rytų Europa gali tapti vienu iš perspektyviausių Europos Sąjungos regionų, tuo tarpu Lietuva ir Lenkija - svarbiausia jo varomąja jėga. Taip teigė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis spalio 2 dieną Varšuvos universitete pasakytoje kalboje. “Visas šis dinamiškas regionas, vadinamas Vidurio ir Rytų Europa, gali tapti vienu iš perspektyviausių Europos Sąjungos regionų. Jau dabar čia fiksuojamas vienas iš sparčiausių Europoje ūkio augimų, čia plaukia Europos, JAV ir kitų šalių investicijos”, - teigė su dviejų dienų darbo vizitu Lenkijoje viešintis A.Valionis. Jis taip pat palietė kitas Lietuvos ir Lenkijos užsienio politikai prioritetines temas: transatlantinį dialogą, Europą po NATO ir ES plėtros bei santykius su naujosiomis ES kaimynėmis. Ministro nuomone, šių metų pradžioje kilę nesutarimai tarp kai kurių NATO valstybių narių yra laikini ir bus sėkmingai išspręsti. “Mūsų šalyse sutariama, jog gyvas, sėkmingas transatlantinis dialogas yra esminė mūsų saugumo sąlyga. Tikimės, kad glaudėjant ir spartėjant Europos valstybių integracijai, Europos Sąjungos ir JAV užsienio politika išliks atvira, koordinuota, ginanti mūsų bendrąsias vertybes ir interesus. Tik šiuo keliu eidami užtikrinsime transatlantinio ryšio gyvybingumą,” – Varšuvos universitete, kuriame beveik prieš dešimt metų apsigynė daktaro disertaciją kalbėjo A.Valionis. Jis pasisakė ir už visokeriopą paramą į Europos bei Atlanto bendruomenę siekiančioms įsijungti partnerėms ir “Vilniaus dešimtuko” bendradarbiavimo tradicijos tęsimą bei stiprinimą. Ministras pabrėžė vis didėjantį dėmesį „naujosioms“ ES kaimynėms ir ES bei Rusijos santykių tolesnei raidai. Rusijos dalyvavimas Europos gyvenime, anot Lietuvos diplomatijos vadovo, negali apsiriboti vien tik instituciniais ar infrastruktūriniais sprendimais - į tarpusavio santykius būtina pažvelgti plačiau ir pragmatiškiau. Dvišalių santykių plotmėje, A.Valionis teigė, esąs įsitikinęs, jog Lietuva ir Lenkija toliau dirbs “petys į petį” išsiplėtusioje Europos Sąjungoje bei NATO, sieks išsaugoti ir stiprinti strateginę partnerystę, kurios gyvybingumas priklauso ir nuo ekonominių ryšių. Ministro vertinimu, Lietuva, kuri yra “tiesiausias ir patogiausias tiltas” į visą Baltijos regioną, ir didžiausią rinką regione turinti Lenkija gali tapti viso regiono ekonomine ašimi, apie kurią “sukasi Vidurio ir Rytų Europos ekonominis gyvenimas”. Tačiau A.Valionis pastebėjo, jog ekonominius ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos intensyvinti kliudo objektyvios priežastys. “Nuo Varšuvos iki Vilniaus – arčiau, nei iki Berlyno, tačiau kas tuo patikėtų, sugaišęs kelyje dešimt ar daugiau valandų?”, - klausė ministras. Jis pasidžiaugė, kad įsisenėjusią susisiekimo tarp Lietuvos ir Lenkijos problemą išspręsti galintys greitkelių ir geležinkelių projektai aptariami ne tik specialistų, bet ir aukščiausiu politiniu lygiu, tuo tarpu Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių pastangomis geležinkelio projektas „Rail Baltica“ Europos Komisijai pateiktas kaip vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos projektų. “Magistralė iš Šiaurės į Pietus – tai kelias į Lenkijos ekonominę sėkmę, į branduolio statusą vis labiau integruotoje Vidurio ir Rytų Europoje. Tvirtai tikiu, kad ją užbaigsime anksčiau, nei numatyta”, - tvirtino A.Valionis. Ministro vizito Lenkijoje programoje taip pat spalio 3 dieną numatyti susitikimai su Lenkijos prezidentu Aleksander Kwasniewski, užsienio reikalų ministru Wlodzimierz Cimoszewicz bei kitais aukštais šios šalies pareigūnais. Tą pačią dieną A.Valionis dalyvaus Lenkijos prezidento rūmuose rengiamoje iškilmingoje NATO prisijungimo protokolų ratifikacinių raštų pasirašymo ceremonijoje ir steigiamojoje Zbigniew Brzezinski forumo konferencijoje "Strateginiai klausimai naujojoje Centrinėje ir Rytų Europoje".