Naujienos

Lietuva pasisako už NATO, kaip efektyvios kolektyvinės gynybos organizacijos, išlaikymą, tačiau Aljansas turi prisitaikyti prie besikeičiančios pasaulinės saugumo aplinkos ir rengti bendradarbiavimo su naujomis kaimynėmis strategijas. Taip teigė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis balandžio 4 dieną netoli Vilniaus esančiame “Le Meridien Villon” viešbutyje prasidėjusioje NATO Atlanto politikos patarėjų grupės (Atlantic Policy Advisory Group - APAG) sesijoje. Pasak ministro, pastarojo meto įvykiai, susiję su Irako krize, yra didėjančio “transatlantinio pasidalijimo” simptomas, dėl kurio NATO gali tapti “antrinė saugumo organizacija”. A.Valionio teigimu, toks scenarijus taptų realus susiformavus dviems aljansams, iš kurių vienas “atmestų NATO, kaip galimą saugumo kūrėją”, tuo tarpu kitas - saugumą stiprintų “iniciatyvia politika”. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas pabrėžė Lietuvos pasirengimą politiškai ir karinėmis priemonėmis prisidėti prie transatlantinio Aljanso vienybės. “Abipusis įsipareigojimas, numatytas 5 straipsnyje, garantuoja ir, laimei, iki šiol yra Europos bei transatlantinio saugumo pagrindas. Jo politinį gyvybiškumą išryškino Rugsėjo 11-osios tragedija, tačiau jo karinis saitas vis dar atviras išbandymams”, - sakė ministras. Anot jo, Lietuva taip pat pasisako už iniciatyvų Aljansą. “Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad NATO turi dalyvauti kiekviename transatlantinių interesų erdvėje kylančiame konflikte”, - pastebėjo A.Valionis. Jo įsitikinimu, NATO neturėtų pasinerti į gynybinėms organizacijoms būdingą reakcinę politiką. Lietuvos URM vadovo nuomone, bendrų NATO šalių narių veiksmų sritys be konfliktų valdymo, kovos prieš tarptautinį terorizmą, galėtų būti ir stabilumo bei bendradarbiavimo plėtra už Aljanso sienų. “Nors NATO kaimynių skaičius po organizacijos plėtros sumažės, Rusijos, Ukrainos ir kitų valstybių partnerių reikšmė yra nepalyginama dėl jų vaidmens Europos reikaluose”, - APAG sesijos atidaryme teigė ministras. Todėl, pasak jo, NATO turi atsakyti, kas ir kaip spręs, apie bendradarbiavimo su šiomis valstybėmis apimtį ir spartą bet tam skiriamus resursus. “Lietuva yra pasirengusi pasidalinti savo patirtimi mezgant NATO partnerystę su naujomis kaimynėmis. Mes jau pasiūlėme specifinius karinio bendradarbiavimo projektus Kaukazo tautoms, turime vertingą bendradarbiavimo patirtį su tokiomis valstybėmis, kaip Rusija ir Ukraina”, - kalbėjo A.Valionis. Dvi dienas truksiančioje APAG sesijoje aptariami euroatlantinės partnerystės stiprinimo klausimai, XXI-ojo amžiaus regioninio saugumo iššūkiai euroatlantinėje erdvėje, NATO santykiai su Rusija, Ukraina ir Europos Sąjunga. Šių metų grupės susitikime Vilniuje dalyvauja maždaug 70 užsienio politikos planuotojų ir saugumo ekspertų iš 37 valstybių ir NATO struktūrų. APAG yra patariamoji Euroatlantinės Partnerystės Tarybos institucija, svarstanti ilgalaikės perspektyvos saugumo klausimus. APAG narės yra NATO šalys narės, kasmetiniuose grupės susitikimuose lygiomis teisėmis dalyvauja ir 27 Aljanso šalys partnerės. Kasmet vykstantys APAG susitikimai skirti transatlantinio saugumo, ateities grėsmių, bei kovos su jomis būdų aptarimui.