Naujienos

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis liepos 7 dieną Vilniuje prasidėjusiame Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų metiniame susitikime apžvelgė šalies diplomatinės tarnybos uždavinius, kuriuos iškelia į Lietuvos kaip regiono centro kūrimą orientuota politika.

Regiono centro idėją prieš kelias savaites pasiūlė laikinai einantis Respublikos prezidento pareigas Artūras Paulauskas, pagal kurią Lietuva siektų sustiprinti savo vaidmenį regione per narystę Europos Sąjungoje ir NATO, aktyviai plėtojamus kaimyninius santykius bei taptų savotišku regiono traukos centru.

A.Valionio teigimu svarbiausi ilgalaikiai Lietuvos tikslai yra pakelti gerovės šalyje lygį, įtvirtinti europines vertybes vidaus ir užsienio politikoje, išplėsti Europos ribas, apsupti Lietuvą laisvomis, demokratiškomis valstybėmis bei didinti Lietuvos tarptautinį autoritetą, stiprinti jos ekonominę, politinę ir kultūrinę įtaką.

Pasak A.Valionio, jų įgyvendinimui reikia stabilios politinės sistemos, konkurencingos ekonomikos, socialinės darnos, profesionalių institucijų, partnerių pripažinimo, aktyvios politikos regione formavimo, išplėtotos infrastruktūros, palankių tarptautinių sąlygų - stiprios Europos Sąjungos ir NATO.

Pirmiausia, Lietuvos diplomatijos vadovo įsitikinimu, būtina išnaudoti visas narystės Europos Sąjungoje ir NATO teikiamas galimybes sustiprinti Lietuvos valstybę, visuomenę, ekonomiką ir kultūrą, kuo sklandžiau įsijungti į Europos Sąjungos ir NATO politikos formavimą ginant Lietuvos interesus.

Lietuva, ministro teigimu, taip pat turi siekti įtakos plėsdama prekybą su kaimyninėmis valstybėmis, didindama jose investicijas, plačiau atverdama savo kultūrą.

“Tam privalome panaudoti Europos Sąjungos ir NATO užnugarį, visus įmanomus tarptautinius instrumentus. Kaimyninėse šalyse turi būti stipriau pristatoma Lietuva, o pasaulyje – Lietuva ir regionas. Lietuviškos mokyklos, lietuviškos organizacijos, lietuviška labdaringa veikla užsienyje galėtų įkūnyti Lietuvą, Europą ir regioną”, - sakė A.Valionis.

Be to, anot jo, būtina išplėsti Baltijos regiono sąveiką su šiauriniais, pietiniais ir rytiniais kaimynais, kad suaktyvėję jų tarpusavio ryšiai didintų Lietuvos strateginę reikšmę ir geografinę veikimo erdvę.

“Turime inicijuoti ir įtvirtinti naujų regioninio bendradarbiavimo formatų, jungiančių Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Tai praplėstų regiono tapatybę, leistų ištrūkti iš tarpukariu suformuotų geografinių rėmų”, - kalbėjo ministras.

Jis taip pat pabrėžė paramos Europos Sąjungos ir NATO plėtros politikai svarbą, kuri padėtų už šių organizacijų ribų likusiems kaimynams įsilieti į Europą, bendrų tarptautinių projektų transporto, energetikos srityse rengimą su gretimomis valstybėmis, transatlantinių ryšių puoselėjimą, Europos Sąjungos ir NATO dialogo su Rusija skatinimą bei dalyvavimą jame, atstovavimą Lietuvai tarptautinėse organizacijose.

Diplomatinių atstovybių vadovus susitikimo atidaryme taip pat pasveikino A.Paulauskas. Renginyje analizuojamas Lietuvos interesų ir prioritetų užtikrinimas Europos Sąjungoje, šalies prioritetai Europos Sąjungos išorinėje politikoje, nauji saugumo politikos uždaviniai, Lietuvos daugiašalių santykių koncepcija, užsienio
ekonominės politikos prioritetai, viešoji diplomatija.

Šiuo metu Lietuvos diplomatinėms atstovybėms vadovauja 35 ambasadoriai, 5 laikinieji reikalų patikėtiniai, 7 generaliniai konsulai ir 2 konsulai.