Naujienos

Žemės rutulį apiplaukusią jachtą „Ambersail“ užvakar Klaipėdos uoste pasitiko tūkstančiai žmonių. Buriuotojai sėkmingai baigė unikalų projektą „Tūkstantmečio odisėja“. Prie Klaipėdos uosto greitaeigė jachta „Ambersail“ priartėjo sekmadienio rytą. Po sunkios, net devynis mėnesius trukusios kelionės per visus pasaulio vandenynus buriuotojus pirmieji pasveikino iš Nemirsetos bazės sraigtasparniu virš Baltijos jūros pakilę kariškiai.

Sutiko krante ir jūroje

Kol jachta dar sukinėjosi jūroje, šimtai smalsuolių, kuriems knietėjo savo akimis pamatyti istorinio Lietuvos buriuotojų žygio aplink pasaulį finišą, apgulė uosto bangolaužius.

Dar daugiau žmonių susispietė prie Danės krantinių, piliavietėje prie kruizinių laivų terminalo.

Ties Klaipėdos uosto vartais pasirodžiusią jachtą „Ambersail“ sutiko mažųjų ir sportinių laivų flotilė.

Jai vadovavo į sutiktuves atvykęs Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) garbės narys prezidentas Algirdas Brazauskas – jis jau seniai turi kreiserinių jachtų kapitono diplomą.

Pavakare „Ambersail“ prisišvartavo kruizinių laivų terminale, čia surengtos iškilmingos sutiktuvės.

Prieš tai čia buvo įamžintas iškilus Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti skirtas buriuotojų žygis – prie knechto pritvirtinta bronzinė lentelė.

Kelionė – su nuotykiais

Nemažai išbandymų patyrusiems buriuotojams teko grumtis su atšiauriais vėjais ir bangomis, kurių aukštis kartais siekdavo net 20 metrų.

Jie išsilaipino toliausiai nuo Lietuvos nutolusiame Žemės rutulio taške – Čatamo salose, apskriejo ir buriavimo Everestu vadinamą audringąjį Horno kyšulį, kuriame irgi buvo iškelta Lietuvos trispalvė.

„Volvo 60“ klasės jachta „Ambersail“, skirta okeaninėms lenktynėms, aprūpinta moderniausia įranga, bet net ir patys tvirčiausi laivai tėra žaislai stichijos gniaužtuose“, – kalbėjo vienas žygio aplink pasaulį sumanytojų Simonas Steponavičius.

Kelionėje visko pasitaikė – per audras bangos nuplovė kelias bures, nuplėšė sraigtą, sulūžo buomas.

Uraganiniai vėjai kartais pavojingai guldydavo ant bangų 50-60 kilometrų per valandą greičiu skriejantį 13 tonų sveriantį burlaivį, kurio stiebo aukštis siekia 25 metus.

Kapitonams rūpesčių pakako

Vienintelis visą kelionę buriavęs „Ambersail“ buriuotojas kaunietis Linas Ivanauskas sakė, kad jam ir kitiems kapitonams rūpesčių užteko: „Kertant vandenynus, keičiant įgulas reikėjo nenukrypti nuo grafiko.

Turėjome numatytu laiku atsirasti viename ar kitame pasaulio uoste“.

Jachta „Lietuva“ prieš 16 metų pasaulį jau apiplaukęs L.Ivanauskas, regis, galėjo lengviau atsikvėpti tik kelionės pabaigoje, kai prisidėjo 18-metis sūnus buriuotojas Tomas.

Vyriausias įspūdingos lietuvių odisėjos dalyvis – 65 metų Kazys Stasiūnas.

Plaukdamas Australijos pakrantėmis jis įveikė atstumą nuo Adelaidės iki Oklando.

Žygis įeis į istoriją

„Buvo mestas iššūkis ne tik stichijai. Aplankę visuose žemynuose gyvenančius lietuvius, perdavėme jiems prezidento Valdo Adamkaus kreipimąsi kartu švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Tautiečiai mus suprato ir atsiliepė. Šis žygis – įrodymas, kad esame organizuota ir darni visuomenė“, – kalbėjo projekto vadovas Raimundas Daubaras.

Lietuvos tūkstantmečio šventės kvieslių žygį aplink Žemės rutulį LBS sąjungos prezidentas Robertas Dargis pavadino nauju šalies buriavimo istorijos etapu: „Smagu, kad buriuotojai nenustygsta vietoje. Paragavę vandenyno druskos jie iš Baltijos narsiau veršis į pasaulio platumas“.

A.Brazauskas, sveikindamas „Ambersail“ įgulas, žavėjosi jų drąsa, pilietine iniciatyva telkti užsienio kraštuose išsibarsčiusius lietuvius: „Šių vyrų dėka visas pasaulis dar kartą išgirdo, kad mus jungia vienas vardas – Lietuva. Šitą dieną prisimins mūsų vaikai ir anūkai“.

Skambėjo himnas ir odė

Jachtos sutiktuves vainikavo buriuotojų ir šventės dalyvių giedama „Tautiška giesmė“. Valstybės himną tuo pat metu giedojo visi pasaulio lietuviai, atsiliepę į buriuotojų raginimą švęsti įspūdingą datą – Lietuvos tūkstantmetį.

Šventės pabaigoje pirmąkart nuskambėjo kompozitoriaus Audriaus Kulikausko ir Mindaugo Vengro sukurta daina – „Odė Lietuvai“, kurią atliko solistai Gintarė Skerytė ir Virgilijus Noreika.

* * *

„Ambersail“ maršrutai

* 1. Klaipėda-Kylis-Las Palmasas (kapitonas Saulius Pajarskas)

* 2. Las Palmasas-Keiptaunas (kapitonas Audrius Jasinskas)

* 3. Keiptaunas-Adelaidė (kapitonas Tauras Rymonis)

* 4. Adelaidė-Sidnėjus- Oklandas (kapitonas Naglis Nasvytis)

* 5. Oklandas-Ušuaja (kapitonas Simonas Steponavičius)

* 6. Ušuaja-Berisas-Buenos Airės-Montevidėjas-San Paulas (kapitonas Linas Ivanauskas)

* 7. San Paulas-Majamis (kapitonas Raimondas Šiugždinis)

* 8. Majamis-Niujorkas- Bostonas-Halifaksas (kapitonas Linas Tamkvaitis)

* 9. Halifaksas-Almerija (kapitonas Viktoras Golubovskis)

* 10. Almerija-Lisabona-Dublinas-Londonas (kapitonas Linas Baublys)

* 11. Londonas-Oslas-Kopenhaga-Gdanskas-Stokholmas-Sankt Peterburgas- Talinas-Ryga-Kaliningradas-Klaipėda (kapitonas Paulius Egidijus Kovas)

* * *

Moderniausia jachta Lietuvoje

* Pernai spalio 5 dieną Klaipėdos uoste bures išskleidę „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyviai įveikė daugiau kaip 40 tūkst. jūrmylių. Pakaitomis plaukė 11 įgulų, jas sudarė 120 geriausių Lietuvos buriuotojų.

* „Volvo 60“ klasės 19,25 metro ilgio, 5 metrų pločio ir 3,8 metro grimzlės okeaninis burlaivis „Ambersail“ prieš 8 metus pastatytas Didžiojoje Britanijoje. Pasaulio vandenynus raižo apie 50 tokių laivų.

* „Ambersail“ – didžiausia ir moderniausia Lietuvos jachta. Jai valdyti reikia 11 žmonių įgulos. Pagrindinės burės (groto) plotas – 117, stakselio – 83, spinakerio – 300 kvadratinių metrų. Jachtoje sumontuotas 6 vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja, kas vyksta denyje.

* „Volvo 60“ klasės burlaiviai lenktynėse skrieja maždaug 25-30 mazgų (46-56 kilometrų per valandą) greičiu. Audringame Pietų Atlante „Ambersail“ keliskart plaukė maksimaliu 60 kilometrų per valandą greičiu.

* Jachtoje gyvenimas – spartietiškas. Čia nėra drabužių spintų, galima pasiimti tik minimalų bagažą. Įsirengę erdvesnį tualetą, didesnę viryklę, buriuotojai šiek tiek pagerino savo buitį.

* Net nuošaliausiose platumose buriuotojai neatitrūkdavo nuo pasaulio – naudojosi palydovinio ryšio technika, internetu perduodavo žinias į Lietuvą, gaudavo iš kranto siunčiamas meteorologines prognozes.

Gediminas Pilaitis, "Lietuvos ryto" korespondentas