Naujienos

Teatralų iškeltas į aukštybes, užverstas gėlėmis, ilgam artistų pramintas „Grand Lux“ dizaineris Juozas Statkevičius iš Maskvos grįžo dar ir su pasiūlymu kurti kostiumus naujam kino filmui. Tokiais triumfo įspūdžiais dabar gyvena Juozas, sėkmingai debiutavęs Rimo Tumino vadovaujamame Maskvos valstybiniame akademiniame J.Vachtangovo teatre.

Į jį žiūrovai dabar plūsta gėrėtis choreografės Anželikos Cholinos spektakliu „Moterų krantas“ („Bereg ženščin“). „Moterų dainos“ – taip Lietuvoje vadinasi šis Anželikos kūrinys, jau dešimt metų žavintis ir mūsų žiūrovus. Abiem pastatymams kostiumus kūrė J.Statkevičius.

„Aktorių vis dėlto kuria kostiumas“. „Ačiū už antakius“. „Dėkingi už europinį lygį“. Tokiais „Moterų kranto“ aktorių įrašais, surinktais ant spektaklio afišos atminimui, didžiuojasi Juozas.

Ne tik artistai, bet ir teatro kritikai, garsūs teatro senbuviai, Rusijos žvaigždės, žurnalistai iš garsių leidinių, tokių kaip „Vogue“, „l’Officiel“, „Tatler“, „GQ“, „Citizen“ bei įvairiausių televizijų liaupsino A.Choliną, J.Statkevičių ir scenografą Marių Jacovskį.

Žiūrovai grožėjosi rezultatu – grakščiu ir elegantišku 1940-ųjų siluetu, o aktoriai buvo apstulbę ne tik nuo drabužių, bet ir nuo pačių mažiausių smulkmenų. Kostiumai artistus pasiekė dailiai supakuoti specialiuose maišuose, sužymėtuose pagal pavardes, skrybėlės – specialiose dėžėse, viskas iškvėpinta ir suvyniota į šilkinį popierių.

„Juos stebino, kad pasirūpinta buvo net kojinėmis ir pėdkelnėmis, – pasakoja Juozas. – O man atrodo, kad taip ir turi būti. Pridėkime dar daugybę senoviškų segių, auskarų, kuriuos supirkau Paryžiaus blusų turguje! Kai aktoriai pradėjo viską apžiūrinėti, stojo tyla, kurią pripildė tik popieriaus ir maišelių šlamėjimas. Žodžiu, pasijutau lyg sovietiniais laikais iš Amerikos atvykusi teta su blizgančiais paketais. Kai kas juokavo, kad etiketes „Juozas Statkevičius“ nusiardys nuo spektaklio kostiumų ir prisisiūs prie kitų savo rūbų“.

O kai teatro žvaigždė, maždaug septyniasdešimties metų aktorė Ina Alabina išvydo jai skirtąjį kostiumą, net sutriko. „Man viduje reikia labai pasitempti iki tokios prabangos“, – sakė ji.

„Tas kostiumas panašus į Miuzetei skirtąjį rūbą operoje „Bohema“. Pasirodymas Maskvoje man buvo labai svarbus, tad panaudojau geriausius savo sumanymus“, – teigė Juozas.

Jis džiaugiasi, kad pavyko rūbus atgabenti nesuglamžytus, nereikėjo jaudintis, kad dings kokia nors detalė, nes gražųjį krovinį į Maskvą nugabenti padėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. „Turint omeny, kad kultūra dažnai lieka paskutinėje vietoje, buvau sujaudintas sulaukęs pagalbos iš ministro Petro Vaitiekūno“, – nepamiršta pridurti Juozas.

Ažiotažas kilo, kai jis aktores pradėjo grimuoti ir daryti šukuosenas kartu su savo bendradarbe Dalia Žakyte.

„Ne viena artistė teigė, kad yra įpratusi dažytis taip, o ne kitaip, bet aiškinau joms, kad negalima visuose spektakliuose atrodyti vienodai. Tad sustojo eilė moterų, pasiryžusių tinkamai išsiskusti antakius“, – su šypsena pasakoja Juozas. Štai todėl afišoje ir atsirado padėka už grakštumo ir taurumo veidui suteikusią naują antakių liniją.

Teatro personalas taip pat buvo sužavėtas Juozo energija apšokinėti kiekvieną aktorių ir išleisti į sceną net iškvėpintą.

„Prieš išeinant aktorei į sceną prieidavau palinkėti sėkmės ir išpurkšti kvepalais. Iš pradžių jos stebėjosi: „Kam?“ Bet juk taip šimtą kartų smagiau! Be to, man tai buvo gera proga pareklamuoti savo kvepalus – visi jų užsigeidė. Kai įsigis, jie visuomet primins premjerą“, – įsitikinęs kūrėjas.

Jau per pirmąsias dienas Juozas teatre buvo pramintas tiesiog „Grand Lux“. „Eik pas „Grand Lux“ ir tau padažys lūpas. Eik pas „Grand Lux“ ir tau padarys šukuoseną“, – tokios linksmos frazės skambėjo pasiruošimo premjerai šurmulyje.

Juozas labai norėjo Maskvoje pademonstruoti gerą skonį, stilių, aukštą darbo kultūrą. „Juk Maskva išlepinta kultūrinių renginių, miestas turtingas, bet ir vulgarumo per akis. Todėl nenuostabu, kad beskonius rūbus, smailianosius batus ir ryškius firmų ženklus matantys žmonės buvo nustebę, jog moteris su kuklia suknele gali atrodyti nepriekaištingai ir itin rafinuotai“, – samprotauja Juozas.

Labiausiai dizaineris susigraudino išgirdęs ypatingą komplimentą. Paryžiuje gyvenanti stilistė Jekaterina Percova, 20 metų dirbusi Yves’o Saint Laurent’o mados namuose, ėjo žiūrėti spektaklio kelis kartus – vis grožėjosi užšbaigtu aktorių įvaizdžiu, o tokį jausmą, pasak jos, ji patirdavusi tik stebėdama didžiojo maestro – Yves’o Saint Laurent’o – darbus. „Man tai didžiulis komplimentas“, – džiaugiasi Juozas.

„Žinome, kad rusų moterys daug ką gali, bet italėmis, prancūzėmis jos pavirto tik tavo dėka“, – įsiminė ir šią frazę Juozas.

„Tokios šlovės nesitikėjau sulaukti. Ir kaip nuostabu, kad žmonės atvirai reiškia savo emocijas. Jei patinka suknelė, tai kiekvienas be užuolankų tą ir pasakys“, – sakė kūrėjas.

Daiva Kaikarytė