Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša lapkričio 26 dieną konferencijoje „Baltistikos centrai: pažintis ir bendradarbiavimo perspektyvos“ pažymėjo, kad įtvirtinti demokratišką tautos santykį su savo kalba yra strateginės svarbos uždavinys. „Stebint jau prasidėjusį, tikrai nelengvą, bet kartu neišvengiamą Lietuvos prisiderinimą prie Europos smagračių sunku patikėti, kad lietuvių kalba pajėgs išlikti tyra ir nepaveikta išorinių įtakų. Matydamas šią realybę, nori nenori suvoki mūsų visų atsakomybę padėti lietuvių kalbai integruotis į Europos gyvenimą, išsaugant jos unikaliuosius bruožus“, – konferencijoje sakė ministerijos sekretorius.

Ministerijos sekretorius L.Talat-Kelpša įvardijo kelias kryptis tolesniems kalbos specialistų ir mylėtojų svarstymams. Pasak jo, paskutinį šimtmetį Lietuvoje suformuotas ir giliai įsitvirtino mitas, kad lietuvių kalba esanti archajiškiausia Europoje. Moksliniu požiūriu taip ir yra. Tačiau visuomenės požiūris į kalbą kaip į „kultūros paveldą“ verčia taikyti kasdienei kalbai aukščiausius apsaugos reikalavimus.

„Rezultatas – minėtas kalbos ir visuomenės susvetimėjimas. Kalbėdami žmonės bijo suklysti, nors smerkti turėtume ne klaidas, o sąmoningą vengimą jas ištaisyti. Galbūt mūsų kalbai reikia naujos mitologijos“? – retoriškai klausė L.Talat-Kelpša.

Labai svarbu, anot L.Talat-Kelpšos, į kalbos kūrimą įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius.

„Ta kūryba vyksta kasdien – gatvėje, mokykloje, troleibuse ir netgi rengiant medžiagą ministro vizitui į užsienį. Tačiau šios kūrybinės „dirbtuvės“ tarpusavyje kol kas nesusisiekia“, – sakė ministerijos sekretorius.

L.Talat-Kelpšos teigimu, valstybėje galėtų rastis aiškesnis mechanizmas, kaip naujadarą viešai apsvarstyti ir paversti bendrinės kalbos dalimi.

„Pavyzdžiui, Lietuvos Konstitucija skelbia, kad 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir Seimas privalo jį svarstyti. Tikėkimės, kad anksčiau ar vėliau susitarsime, kokia tvarka ir kur kreiptis, norint užregistruoti savo pasiūlymus lietuvių kalbos „konstitucijai“, – sakė ministerijos sekretorius.

Apibendrindamas lietuvių kalbos vaidmenį globaliame pasaulyje, L.Talat-Kelpša pažymėjo, kad apibrėžti jį galima labai paprastai: arba ji persitvarkys, arba tapsime jos archajiškumo įkaitais.

„Tik demokratiška kalba turi šansų išlikti mūsų tapatybės atpažinimo įrankiu globalizuotoje ir smarkiai niveliuojančioje šiuolaikinio pasaulio sistemoje“, – sakė ministerijos sekretorius.

Konferenciją rengia Lietuvių kalbos institutas kartu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Vyriausybės.