Naujienos

Pirmadienį Taujėnų dvare vyko didžiulis renginys, į kurį susirinko beveik du šimtai žmonių, tarp jų – beveik šimtas Lietuvos garbės konsulų iš daugiau kaip 50 valstybių visame pasaulyje. Susirinkimas Taujėnuose – viena iš birželio 11-13 dienomis surengto ekonomikos srityje dirbančių Lietuvos diplomatų ir komercijos atašė metinio suvažiavimo dalių. Konsulų suvažiavimai rengiami nuo 2000 metų.

Prisiminė prezidentą

Tai – pirmasis atvejis Lietuvos diplomatijos istorijoje, kai vienu metu vyksta penktasis Lietuvos Respublikos garbės konsulų suvažiavimas ir vienuoliktasis Lietuvos diplomatų, dirbančių ekonomikos srityje, susitikimas-suvažiavimas. Visoje šalyje tris dienas organizuojamuose renginiuose taip pat dalyvaus Lietuvos žemės ūkio ir kultūros ministrai, užsienio reikalų, susisiekimo, energetikos, ekonomikos, žemės ūkio viceministrai, Valstybinio turizmo departamento, įmonių „Klaipėdos nafta“, „Visagino atominė elektrinė“, „Danske bankas“, viešųjų įstaigų „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ atstovai.

Pirmadienį renginį Taujėnuose pradėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pasveikino visus susirinkusius ir sakė, kad pavakaryje į susirinkimą atvyks ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Ministras pažymėjo, kad Taujėnų miestelis ir jo apylinkės mena vieną svarbiausių tarpukario Lietuvos asmenybių, ilgametį šalies prezidentą Antaną Smetoną. „Netoliese yra jo gimtosios sodybos vieta, buvusi rezidencija, o ir jaukioje Taujėnų bažnyčioje jo dažnai lankytasi. Tad manau, kad tai puiki vieta susitikimams tokiais valstybiniais klausimais, kuriuos šiandien ir aptarsime“, - sakė užsienio reikalų ministras.

A. Ažubalis pabrėžė, kad vykdant Lietuvos užsienio politiką labai didelis vaidmuo tenka garbės konsulams, kurie padeda įgyvendinti numatytus tikslus. Jis padėkojo visiems už materialiai neatlyginamą, garbingą darbą Lietuvos labui.

Konkurencijos sąlygomis reikalinga koncentruota, koordinuota ir proaktyvi diplomatija

„Globalios konkurencijos ir įtampos pasaulio rinkose sąlygomis itin reikšminga yra koncentruota, koordinuota ir proaktyvi Lietuvos ekonominė diplomatija“, - sakė A. Ažubalis.

Jis kalbėjo apie esminius diplomatų ekonomistų, komercijos atašė ir garbės konsulų uždavinius, skirtus šalies ūkio plėtrai: investicijų pritraukimą į Lietuvą, prekių ir paslaugų eksporto skatinimą ir naujų nišų paiešką, Lietuvos verslo interesų užsienyje gynimą, turizmo į Lietuvą skatinimą. Ministras pabrėžė, kad kiekvienai Lietuvos diplomatinei atstovybei šalyse yra numatyti prioritetiniai sektoriai, kad būtų skatinamas eksportas, taip pat nubrėžtos konkrečios informacijos rinkimo, analizės, sklaidos užduotys pritraukiant investicijas.

A. Ažubalis kalbėjo apie tai, kad pavyzdžiu galėtų būti labai sėkmingai ekonominėje diplomatijoje nuo 1994 metų dirbantis garbės konsulas Nyderlanduose Hermanas De Lange, kuris nuolat konsultuoja Lietuvos verslininkus, garbės konsulas Omane Aneesas Issa Al Zadjali, aktyviai remiantis Lietuvos informacinių technologijų firmų pastangas įsitvirtinti Artimuosiuose Rytuose.

„Šie ir daugelis kitų atvejų įrodo, kad platus Lietuvos garbės konsulų tinklas mūsų valstybei duoda tiesioginės, labai apčiuopiamos ekonominės naudos“, - sakė ministras.

Jis taip pat apžvelgė Lietuvos ekonominės diplomatijos laimėjimus vykdant tarptautinius transporto koridorių projektus, pažymėjo pastangas užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę ir atkreipė dėmesį į pavojų, kurį kelia šalia Lietuvos sienų vykdomi Rusijos ir Baltarusijos atominės energetikos projektai. Ministro nuomone, šios šalys, siekdamos kuo greičiau ir kuo pigesnėmis priemonėmis statytis naujas nesaugias atomines elektrines, kelia grėsmę ne tik mūsų valstybės, bet ir visos Europos saugumui. „Turime tarti griežtą „ne“ nesaugiems branduoliniams projektams“, - pažymėjo A. Ažubalis.

Pirmininkavimas ES - vienas didžiausių išbandymų

Užsienio reikalų ministras sakė, kad kitais metais Lietuva pirmą kartą pirmininkaus Europos Sąjungai, ir tai taps vienu didžiausių išbandymų mūsų šalies diplomatijai. Kalbėtojas pabrėžė, kad reikės labai didelio konsulų indėlio, nes kaip niekada bus svarbu mūsų šalies atstovų kūrybiškumas įgyvendinant viešąją diplomatiją savo šalyje, regione, savo verslo aplinkoje. Anot A. Ažubalio, pirmininkavimas – tai didžiulės Lietuvos pristatymo pasauliui galimybės, tačiau niekas kitas už mus pačius jų nerealizuos.

Pranešėjas pristatė pagrindinius Lietuvos pirmininkavimo prioritetus. Jis sakė, kad bus daug dėmesio skiriama ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimui, veiksmingai išorės sienų apsaugai. Taip pat kitąmet Vilniuje numatomas Rytų partnerystės iniciatyvos vadovų susitikimas, kuriame bus įvertinta šešių Rytų Europos valstybių pažanga ir bendradarbiavimo su ES gairės. „Mums gyvybiškai svarbu, kad šios šalys būtų demokratiškos, konkurencingos, orientuotos į glaudžius santykius su ES. Tas pats galioja ir Rusijai, su kuria siekiame skaidrių, lygiateisių, abipuse pagarba ir gerove paremtų santykių“, - teigė A. Ažubalis.

Pristatyti laimėjimai ir planai

Susirinkime buvo kalbama ir Lietuvos ekonomikos plėtros klausimais. Ekonomikos atstovams pristatyti Lietuvos transporto ir komunikacijos sektorių laimėjimai bei svarbiausi planai, energetinio saugumo strategija ir pagrindiniai darbai šioje srityje – suskystintų gamtinių dujų terminalo ir naujosios atominės elektrinės statybos projektai.

Renginyje taip pat aptartos pagrindinės šalies makroekonominio vystymosi tendencijos bei laukiantys iššūkiai, eksporto ir investicijų skatinimo galimybės, turizmo paslaugų sektoriaus potencialas, žemės ūkio pramonės ir maisto produktų eksporto plėtros perspektyvos.

Susitiks su įvairių institucijų atstovais

Ekonomikos srityje dirbantys Lietuvos diplomatai ir komercijos atašė antradienį Kaune, Plungėje ir Klaipėdoje dalyvauja regioniniuose susitikimuose su vietos savivaldos, verslo struktūrų atstovais, lankosi įmonėse.

Trečiadienį suvažiavimo dalyviai Užsienio reikalų ministerijoje susitiks su išorinius ekonominius santykius, ekonominio saugumo ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai klausimus kuruojančių departamentų atstovais.

Diplomatai bei komercijos atašė kartu su garbės konsulų korpusu susitiks ir su Lietuvos verslo atstovais. Svečiams bus pristatytos tarptautinių renginių organizavimo Lietuvoje galimybės, bus diskutuojama apie šalies informacinių technologijų, lazerių gamybos, medicininio turizmo, transo–rto ir logistikos paslaugų potencialą.

Garbės konsulai dirba neatlygintinai

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, kitose valstybėse yra įsteigusi ne tik diplomatines atstovybes, bet ir konsulines įstaigas, kurioms vadovauja garbės konsulai. Užsienio šalyse Lietuvai atstovauja daugiau kaip pusantro šimto garbės konsulų.

Garbės konsulas nėra valstybės tarnautojas, jis negauna atlyginimo iš valstybės biudžeto. Tačiau funkcijoms vykdyti gali būti skiriamos siunčiančios valstybės lėšos.

Garbės konsulu pagal susitarimą su buvimo valstybe gali būti skiriamas ir ne siunčiančios valstybės pilietis.

Gali būti skiriami įvairių profesijų žmonės: verslininkai, politikai, menininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai. Steigiant garbės konsulo vadovaujamą konsulatą atsižvelgiama į Lietuvos užsienio politikos prioritetus　ir ekonominį bendradarbiavimą su užsienio šalimis, į konkrečios valstybės politinę, ekonominę reikšmę Lietuvai.

Garbės konsulai skatina Lietuvos ir valstybės, kurioje įsteigtas konsulatas, draugiškus santykius bei siekia, jog būtų plėtojami prekybos, ekonomikos, kultūros, mokslo ir švietimo ryšiai, gina Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų interesus priimančiosios valstybės konsulinėje apygardoje ir teikia jiems reikalingą pagalbą, atstovauja Lietuvai viešuose renginiuose ir susitikimuose, bendradarbiauja su priimančiojoje valstybėje gyvenančiais Lietuvos piliečiais ir išeivija, atlieka kitas funkcijas.

Garbės konsulų institucija yra svarbi daugelio valstybių diplomatinės ir konsulinės sistemos dalis.

Genovaitė KAZIELIENĖ