Naujienos

Gruodžio 1-2 d. Hagoje į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto valstybių narių asamblėjos 24-ąją sesiją susirinkę valstybių atstovai aukšto lygio debatuose aptaria TBT veiklą, poreikius ir ateities perspektyvas.

Lietuvos delegacijos vadovė užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė savo pranešime akcentavo būtinybę tęsti pastangas siekiant visapusiškos atsakomybės už agresijos nusikaltimą ir pabrėžė Romos Statuto taisyklių, nustatančių TBT jurisdikciją, išplėtimą agresijos nusikaltimui svarbą. Tarptautinis baudžiamasis teismas agresijos nusikaltimą gali tirti tik tuo atveju, jeigu valstybė agresorė ir užpultoji valstybė pripažįsta šio teismo jurisdikciją arba jeigu agresijos atvejį teismui perduoda JT Saugumo Taryba. Rusija nėra Romos statuto dalyvė ir turi veto teisę Saugumo Taryboje.

„Lietuva buvo viena iš pirmųjų, kuri pradėjo kelti atsakomybės už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą ir nesant galimybės jo tirti TBT – atitinkamo tarptautinio teisinio mechanizmo įkūrimo klausimą. Šiandien esame finišo tiesiojoje steigdami Specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą. Privalome sutelkti pastangas ir įvykdyti priimtą politinį įsipareigojimą, užtikrinti, kad tie, kurie labiausiai atsakingi už agresijos nusikaltimą, neišvengtų atsakomybės. Lietuva jau užbaigė reikiamas vidines teisines procedūras dėl dalyvavimo Specialiojo tribunolo veikloje, tad raginame kitus atsakingus partnerius sekti mūsų pavyzdžiu“, – kalbėjo viceministrė. 

Lietuvos pasisakyme taip pat nuskambėjo primygtinis raginimas Romos statuto narėms bendradarbiauti su teismu vykdant teisinės pagalbos prašymus ir įgyvendinant TBT arešto orderius. Išreikštas gilus apgailestavimas, kad šiemet vėl buvo nebendradarbiavimo su Teismu atvejų, kai valstybės nevykdė savo pareigos sulaikyti ir perduoti teismui paieškomus asmenis. TBT prokuratūra jau yra išdavusi 6 arešto orderius aukštiems Rusijos pareigūnams, įtariamiems karo ir kitais tarptautiniais nusikaltimais Ukrainoje.

Valstybės buvo paragintos teikti finansinę ir ekspertinę paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui, o taip pat ir prisidėti prie TBT Nukentėjusių patikos fondo. „Lietuva jau ketverius metus iš eilės savanoriškais įnašais remia Nukentėjusių patikos fondą ir taip prisideda prie vienos iš esminių Tarptautinio baudžiamojo teismo užduočių – užtikrinti, kad pačių baisiausių tarptautinių nusikaltimų aukos gautų tinkamą kompensaciją už patirtą skriaudą“, – pasidžiaugė viceministrė A. Plepytė susitikime su Nukentėjusių patikos fondo tarybos pirmininku Andres Parmas.

TBT Asamblėja vyksta 2025 m. gruodžio 1-6 d. Hagoje, Nyderlanduose, joje dalyvauja 124 valstybių narių, taip pat valstybių stebėtojų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Primintina, kad 2024 m. rugsėjo mėn. Lietuva įteikė Tarptautiniam baudžiamajam teismui prašymą pradėti tyrimą dėl situacijos Baltarusijoje, konkrečiai, dėl A. Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui – priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo, kito žiauraus elgesio, prieštaraujančio pagrindinėms tarptautinės teisės normoms.