Naujienos

Užgesus Pekino olimpiados ugniai, pasaulio atletų žvilgsniai jau nukrypo į Londoną, kur 2012 metais įvyks kitos olimpinės žaidynės. Iš jų gali pasipelnyti ir lietuviai verslininkai. Iki 2012-ųjų Londone virs milžiniškos statybos, bus atlikta daugybė kitokių darbų, kuriems prireiks dešimčių tūkstančių rankų.

Londone įsikūrusios lietuviškos konsultavimo ir finansinių paslaugų bendrovės „Eurobaltika UK Ltd“ savininkė Olga Jachimovič neabejojo, jog lietuvių bendrovės gali nuskinti ne vieną olimpinį sandorį, jei laiku ir deramai įveiks visus biurokratinius konkursų barjerus.

„Mūsų šalies verslininkai būtų konkurencingi ne tik statybų sektoriuje.

Juk kam nors reikės sodinti gėles miesto gatvėse, valyti arenas, valgydinti ir aptarnauti šimtus tūkstančių svečių. Kodėl to daryti negalėtų lietuviai?“ – kalbėjo O.Jachimovič.

Tikėjosi pigių statybininkų

Prieš 3 metus, pristatydami Londono kandidatūrą Tarptautiniam olimpiniam komitetui, britai pateikė itin kuklią finansinę sąmatą.

Tikėtasi, kad naujo olimpinio komplekso Rytų Londono Stratfordo rajone statyboms britų firmos galės pasamdyti pigius ir gerus statybininkus iš Rytų Europos.

Retai kurioje Londono statybų aikštelėje neišgirsi ir lietuvių kalbos. Vien britų sostinėje lietuvių statybininkų – keliolika tūkstančių.

Bet dabar situacija ėmė keistis: statybininkų iš Rytų mažėja, o tie, kurie liko, jau nebesutinka dirbti už minimalią algą. Be to, pasaulio rinkoje labai išaugo statybos medžiagų kainos.

Nenuostabu, kad „London 2012“ organizatoriai prabilo, jog vietoj planuotų 3,4 milijardo svarų sterlingų (apie 14,7 mlrd. litų) pasirengimas žaidynėms kainuos beveik triskart daugiau – 9,3 milijardo (apie 40,3 mlrd. litų).

„Tie žaidynių organizatoriai mokesčių mokėtojų pinigus pilsto kaip vandenį“, – piktinosi Jungtinės Karalystės parlamento Sporto ir kultūros reikalų komitetas, kuris kontroliuoja olimpiados organizatorių išlaidų skaidrumą.

Ėmėsi konkrečių žygių

Būsimųjų žaidynių rengėjai jau ėmėsi konkrečių žygių kuo labiau apkarpyti būsimąsias milijardines išlaidas.

Vienas tokių žingsnių – tiesioginis kreipimasis į verslininkus ES valstybėse, ypač Rytų Europos, dalyvauti viešuosiuose didžiulės apimties olimpiados statybų, taip pat viešojo maitinimo, pastatų valymo ir kitokių sričių konkursuose.

Londono merijai priklausanti tiesioginių investicijų iš užsienio pritraukimo organizacija „Think London“ surengė specialius viliojimo seminarus Vokietijos ir Austrijos bendrovėms.

Be dėmesio neliko ir verslininkai iš Lietuvos, taip pat lietuviai, jau įkūrę savo verslą Didžiojoje Britanijoje.

Turi ieškoti savo nišos

„Olimpinis pyragas – be galo didelis. Per ateinančius ketverius metus firmos iš viso pasaulio kviečiamos varžytis dėl neįtikėtinai didelio sandorių skaičiaus – 70 tūkstančių. Bendra jų sąmata – daugiau kaip keturi milijardai svarų. Kol kas sudaryta tik keli šimtai sutarčių.

Tarp aktyvių konkursų dalyvių mes labai norime matyti Lietuvos verslo įmones ir, žinoma, tarp nugalėtojų“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Brendanas Dineenas, „2012 Games“ projekto direktorius iš „Think London“.

B.Dineeno nuomone, Lietuvos įmonės ar lietuvių įsteigtos bendrovės Didžiojoje Britanijoje turėtų ieškoti savo nišos ir kartu būti realistės, nes tikriausiai neturi didelių galimybių laimėti pačių stambiausių, šimtų milijonų svarų vertės konkursų.

„Jei jūsų šalies statybos bendrovės turi tinkamą produktą ar paslaugą, jos tikrai gali dalyvauti varžytuvėse dėl smulkesnių kontraktų.

Tačiau ir tas smulkus sandoris gali siekti kelis milijonus svarų sterlingų“, – tvirtino „2012 Games“ vadovas.

Gyvena būsimų statybų rajone

Lietuva – kol kas vienintelė iš Baltijos šalių, sulaukusi išskirtinio olimpiados rengėjų dėmesio. Su „Think London“ ryšius palaiko mūsų šalies ambasada Londone ir Lietuvos komercijos rūmai.

„Ambasada labai glaudžiai bendradarbiauja su Rytų Londono Niuhamo rajono savivaldybe, nes būtent šiame miesto rajone gyvena dauguma mūsų tautiečių.

Didžiosios olimpinės statybos vyks būtent Niuhamui pavaldžiame Stratforde, kur lietuvių – tūkstančiai. Todėl šio rajono lietuviams atsiranda iš tiesų gera proga užsidirbti“, – „Lietuvos rytui“ teigė Lietuvos ambasados ekonomikos reikalų patarėja Janė Hanel.

Ambasados atstovė įsitikinusi, kad suteikta galimybe atsiriekti olimpinio pyrago turėtų pasinaudoti ne tik vidutinės ar mažos statybos firmos, bet ir maitinimo, valymo, turizmo sektoriuose verslą jau pradėję ar dar pradėsiantys Londono lietuviai.

Stadionas – per trejus metus

Didieji darbai Stratforde jau įsibėgėja.

Dar gegužę, trimis mėnesiais anksčiau, nei numatyta, prasidėjo pagrindinio olimpinio stadiono Stratforde statyba.

Konkursą laimėjusi britų korporacija „Sir Robert McAlpine“ 80 tūkstančių vietų areną pastatys per trejus metus. Kontrakto sąmata – 496 milijonai svarų (daugiau kaip 2 mlrd. litų).

Tuo tarpu Tarptautinis olimpinis komitetas rimtai susirūpinęs dėl stringančių olimpinio kaimelio statybų. Susidomėjimas jomis kol kas – labai menkas.

Kviečia registruotis

Brendanas Dineenas,

„2012 Games“ projekto direktorius iš „Think London“

„Specialiai olimpinių žaidynių projektams sukurtos dvi virtualiosios sistemos.

„London 2012 eTendering“ užsiregistravusios bendrovės rungiasi dėl maždaug 2000 stambesnių kontraktų.

Lietuvos įmones galbūt labiau domintų sistema „Compete4“, kur galima rungtis dėl maždaug 50 tūkstančių vidutinių ir smulkių antrinių kontraktų.

Kad firmoms nereikėtų kaskart iš naujo pildyti popierių ar teikti duomenų internetu, turime sukūrę specialią programą „eVendor Management“, kurioje pati bendrovė gali sukurti savo duomenų profilį ir dalyvauti ją dominančiuose konkursuose“.

Londonas vilioja ne visus Lietuvos verslininkus

Vaidas Repečka,

„YIT Kaustos“ finansų direktorius

„Mūsų įmonė dalyvavo statant „Siemens“ areną Vilniuje, todėl turime pakankamai patirties, kad dalyvautume britų skelbiamuose konkursuose.

Tačiau, manau, lietuviams atitektų smulkūs darbai, jie atliktų subrangovų paslaugas. Pagrindinius konkursus laimės didžiosios Europos ar Jungtinės Karalystės bendrovės.

Lietuviai gali konkuruoti pigia darbo jėga, statybos medžiagų kainomis. Manau, statybininkais galėtume samdyti jau dabar Londone gyvenančius lietuvius. Didžiausias rūpestis būtų rasti gerą, angliškai šnekantį darbų vadovą, kuriam tektų organizatoriaus pareigos“.

Gediminas Kazlauskas,

„Merko statybos“ generalinis direktorius

„Trūkstant užsakymų Lietuvoje, darbas užsienyje sudomins daugelį šalies bendrovių.

Manau, ir paprasti statybininkai sutiktų keliems mėnesiams ar metams išvažiuoti į užsienį. Juk žmonės valgyti nori.

Skirtingai nei daugelis privačiai dirbančių emigrantų, jie ten turėtų stabilų darbą, o paskui galėtų grįžti.

Mes pastaruoju metu jau esame sulaukę kvietimų dirbti užsienyje. Lietuvos įmonės vakariečiams įdomios, nes darbus gali atlikti pigiau. Žinoma, iš pradžių nebūtų lengva, nes reikėtų susirasti patikimus subrangovus, statybos medžiagų tiekėjus, prisitaikyti prie vietinių sąlygų“.

Audrius Globys,

„Realtus“ generalinis direktorius

„Apie galimybę dirbti Londone negalvojome. Kadangi šiuo metu dirbame Rusijoje, šiek tiek domėjomės galimybėmis statyti Sočyje, kuris ruošiasi 2014 metų žiemos olimpinėms žaidynėms. Tačiau abejoju, ar lietuviams pavyktų laimėti kokių nors užsakymų – Rusijoje situacija šioje srityje gana kebli.

Statybos bendrovėms įeiti į kitų šalių rinką sudėtinga. Reikia gerai apskaičiuoti, ar tai pasiteisins. Konkurencija turėtų būti milžiniška. Lietuviams Didžiojoje Britanijoje gali būti sunku rungtis su Turkijos bendrovėmis, kurios gali dirbti labai pigiai, yra įsitvirtinusios Europoje ir Rusijoje“.

Raimundas Mickūnas,

„Mitnijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas

„Kažin ar lietuviams pavyktų laimėti stambius konkursus Londone. Užsienyje irgi daug biurokratijos, įvairių kliūčių, kurios stabdo konkuruojančių įmonių atėjimą. Mes jau esame gavę vieną pasiūlymą rekonstruoti stadioną Didžiojoje Britanijoje, tačiau rimtai juo nesusidomėjome. Tiesa, tas objektas nebuvo susijęs su olimpinėmis žaidynėmis.

Didelių statybos bendrovių pagrindinis privalumas Lietuvoje yra gera technika ir darbininkai. Tačiau pigios darbo jėgos Londone netrūksta, o savo statybos įranga britų tikrai nenustebintume.

Reikia apskaičiuoti, ar apsimokėtų vežti šimtus darbuotojų ir įrangą, rūpintis žmonių apgyvendinimu. Matyt, pigiau būtų samdyti vietinius“.

40,3

Mažiausiai tiek milijardų litų turėtų kainuoti pasirengimas Londono olimpinėms žaidynėms.

Vytas Rudavičius