Naujienos

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas kartu su kitais ambasados darbuotojais lapkričio 4 dieną padėjo vainiką ant vieno iškiliausių Lietuvos Respublikos diplomatų, lietuvių ir švedų rašytojo Igno Šeiniaus (tikroji pavardė Ignas Jurkūnas (1889-1959)) kapo šiaurinėse Stokholmo kapinėse.

Neoficialiu Lietuvos diplomatu Švedijoje I.Šeinius tapo dar 1915 metais, kai buvo pasiųstas į Stokholmą dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu. Į Švediją atvykęs su labai konkrečia užduotimi – organizuoti paramą tautiečiams, netrukus savo veiklą I. Šeinius išplėtė. 1917 metais jis gavo įgaliojimą atstovauti Lietuvos interesams užsienyje, 1916 – 1918 metais dirbo Švedų – lietuvių komiteto Stokholme įgaliotiniu. Dalyvaudamas visuomeninėje veikloje I. Šeinius skleidė informaciją apie Lietuvą, prisidėjo prie gimstančios valstybės tarptautinio pripažinimo. Bendradarbiaudamas su didžiųjų Švedijos dienraščių Dagens Nyheter ir Svenska Dagbladet redakcijomis, rašytojas paskelbė ne vieną dešimtį straipsnių apie Lietuvą ir lietuvius.

1919 metais I.Šeinius buvo paskirtas Lietuvos atstovybės Stokholme Spaudos biuro vedėju. Lietuvos vyriausybė 1923 metais paskyrė jį Lietuvos pasiuntiniu Skandinavijos valstybėms, reziduojančiu Stokholme. Vėliau diplomatas kurį laiką tarnavo privačiose Švedijos firmose, didesnį dėmesį skyrė kūrybai. 1932 metais grįžęs į Lietuvą, 1933-1934 metais ėjo ,,Lietuvos aido“ redaktoriaus pareigas, 1935-1939 metais dirbo Klaipėdos gubernatūros spaudos patarėju. 1940 metais, Lietuvą okupavus SSRS, I.Šeinius emigravo į Švediją ir čia gyveno iki mirties.

Sugrįžęs į Švediją ir kovodamas už Lietuvos išlaisvinimą I.Šeinius vėl pasinėrė į visuomeninę veiklą. Jis aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės Švedijoje veikloje, buvo vienas iš vadovaujančių Baltų komiteto (Baltiska Kommitten) narių ir steigėjų. Po to, kai 1949 metais į Kanadą emigravo paskutinis likęs Lietuvos atstovas Stokholme Vytautas Gylys, I. Šeinius stengėsi visais įmanomais būdais ginti Lietuvos ir lietuvių interesus.

Anot tuometinio Stokholmo burmistro Carlo Lindhageno (1917), tai, kad švedai dar pirmojo pasaulinio karo metu atrado ,,naują tautą, kuri, pasirodo, gyvena kitoje Baltijos jūros pusėje ir vadinasi lietuvių tauta“, yra vienas didžiausių I.Šeiniaus nuopelnų.