Naujienos

Rytoj sukanka 75 metai nuo 1934 metais rugsėjo 12 dieną Ženevoje Tautų Sąjungos sesijoje  Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo. Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko nuomone, ši pirmoji trišalė sutartis įtvirtino Baltijos valstybių vienybės idėją ir padėjo pagrindus strateginiam Baltijos valstybių dialogui, kuris sėkmingai tęsiamas iki šiol.

Nors ikikariniu laikotarpiu ne visos sutarties nuostatos buvo įgyvendintos, atkūrus Baltijos valstybių nepriklausomybę, Lietuva, Latvija ir Estija minėtos sutarties pagrindu pradėjo naują trišalių santykių etapą, įkūrė bendras parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimo institucijas. Šiais metais Lietuva pirmininkauja Baltijos Asamblėjai ir Baltijos Ministrų Tarybai.

Baltijos valstybių santarvės ir bendradarbiavimo sutartimi, kurią 1934 metais pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės įsipareigojo „tartis užsienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti savitarpio politinę ir diplomatinę pagalbą savo tarptautiniuose santykiuose“.

Baltijos šalys 1934 metų sutartimi vadovavosi ir atkurdamos savo nepriklausomybę, teisiškai pagrįsdamos tarpusavio bendradarbiavimą ir pabrėždamos valstybingumo tęstinumą.

1990 metų gegužės 12 dieną Taline Lietuvos, Latvijos ir Estijos Parlamentų vadovai pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybės ir bendradarbiavimo deklaraciją, kuri atnaujino 1934 metų santarvės ir bendradarbiavimo sutartį, nes jos galiojimas buvo neteisėtai sustabdytas 1940 metais.

Deklaracija taip pat paskelbė apie Baltijos Valstybių Tarybos įsteigimą. Šią Baltijos šalių bendradarbiavimo, atkuriant nepriklausomybę, instituciją 1994 metais pakeitė Baltijos Asamblėja ir Baltijos Ministrų Taryba.

Šiandien per šių institucijų veiklą Lietuva, Latvija ir Estija tęsia regioninį bendradarbiavimą, stiprindamos glaudžius politinius, ekonominius, kultūros, mokslo, švietimo ir kitus ryšius, derindamos savo veiklą Europos Sąjungoje ir NATO.