Naujienos

Sausio 25 dieną Lietuvos ambasada Indijoje su draugais ir partneriais minėjo Lietuvos sostinės Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejaus šventę. Šia proga bendradarbiai ir kolegos  buvo pakviesti ne tik į istorinį pasivaikščiojimą po Tuglakabadą, 3-ąjį istorinį Delio miestą, Vilniaus amžininką, bet ir į įsivaizduojamą pasivaikščiojimą po Vilnių, esantį už 5000 kilometrų.

Su Delio istoriku, rašytoju ir filmų kūrėju Sohail Hashmi  ieškota paralelių ir istorijos paradoksų, jungiančių ir skiriančių abu miestus.  Prie Tuglakabado citadelės susirinkę Vilniaus bičiuliai nusiuntė gimtadienio sveikinimą Vilniui įvairiomis kalbomis, taip pažymėdami abiejų miestų atvirumą ir daugiakultūriškumą.

Švęsdami Vilniaus gimtadienį visus metus, Lietuvos atstovybės ir toliau ieško bendrų istorijų, jungiančių Lietuvos sostinę su skirtingomis pasaulio vietomis. Viena tokių paralelių – tarp Vilniaus ir Delio-Tuglakabado. Panašumų yra ne vienas: abu miestus jungia kilmės legendos – Vilnius turi kunigaikščio Gedimino sapno legendą, Tuglakabadas – pasakojimą apie jį įkūrusio sultono svajonę. Sanskrito ir hindi kalbomis žodis „sapnas“ reiškia ir sapną, ir svajonę, tuo simboliškai sujungiamos dviejų miestų įkūrimo legendos. To meto Lietuva ir Indija daug kariavo su Čingischano imperijos palikuonimis mongolų totorių valstybėmis, kurios tuo metu skyrė Indiją nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) žemių.

Vienas iš svarbiausių to meto Delio metraštininkų marokietis Ibn Batuta prieš atvykdamas į Delį aplankė Krymą ir pietų Ukrainos žemes, kurios jau po dviejų dešimtmečių Gedimino sūnui kunigaikščiui Algirdui nugalėjus Aukso ordą tapo LDK dalimi. Ekskursijos metu galima buvo palyginti keliautojų paliktus pasakojimus, miestų architektūrinius sprendimus, valdovų buities ir pramogų ypatumus. Gedimino įkurto Vilniaus simbolis – vilkas, tuo tarpu ambicingą Tuglakabado įkūrėją sultoną prakeikęs sufijų šventasis išpranašavo, kad greitai miesto griuvėsiuose slankios šakalai. Nors Tuglakabadas gyvavo labai trumpai, virš griuvėsių iki šiol stūkso didinga sultono kapavietė, tuo tarpu Vilnius toliau gyvuoja ir klesti jau septynis šimtmečius, nors jo įkūrėjo kunigaikščio Gedimino kapo vieta lieka nežinoma.

LR Ambasados Indijoje informacija