Naujienos

Ekspertas iš Lenkijos teigia, kad strateginė partnerystė yra tik gražūs žodžiai, tuo tarpu Lietuvos ambasadorius Lenkijoje mano, jog ji veikia ir yra pagrįsta. Praėjusiame „Atgimimo“ numeryje Lietuvos siekio įtraukti keturias rezoliucijas į Europos Sąjungos ir Rusijos derybų  mandatą kontekste, kartu remiantis dviejų užsienio politikos ekspertų nuomonėmis, buvo bandyta pateikti dabartinės Lenkijos požiūrį į santykius su Lietuva. Dviejų Lenkijos užsienio politikos ekspertų, Varšuvos universiteto profesoriaus Romano Kužniaro ir Lenkijos tarptautinių santykių instituto tyrėjos analitikės Halinos Bukovieckos, teigimu, geri Lietuvos ir Lenkijos santykiai neabejotinai yra svarbūs abiem šalims ir yra plėtojami siekiant bendrų tikslų. Bet, kaip atkreipė dėmesį H.Bukoviecka, šiandien jau nebegalima kalbėti apie tokią strateginę partnerystę, kokia ji buvo prieš abiem šalims įstojant į Europos Sąjungą 2004–aisiais. Šiandien, pasak jos, ji prisimenama ad hoc atvejais, kaip kad energetinio saugumo įgyvendinimas. Romanas Kužniaras pasakė griežčiau. Jo teigimu, šalių tarpusavio santykių apibūdinimas kaip strateginės partnerystės greičiau yra tik graži forma.   

„Atgimimo“ kalbinti Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas pateikia savo nuomonę.

Daug reiškiantis pavadinimas

Lietuvos ir Lenkijos santykiai strateginiais pradėti vadinti nuo 1997–ųjų. Tais metais Lietuva ir Lenkija įsteigė tris bendras institucijas: Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų konsultacinį komitetą, Seimų narių asamblėją ir Vyriausybių bendradarbiavimo tarybą.

T.Janeliūno teigimu, teoriškai strateginė partnerystė yra viena intensyviausių dvišalio bendradarbiavimo formų. Ir nors, pasak jo, vieno konkretaus apibrėžimo turbūt negalima pateikti, vis dėlto strateginiai partneriai yra viena kitos reikšmę pripažįstančios valstybės. Šios valstybės siekia stiprinti savo ryšius ir santykius visose srityse, nes tai suvokiama kaip geriausias būdas siekti nacionalinių (strateginių) tikslų. 

Paprastai tokie santykiai gali būti įtvirtinami dvišaliais susitarimais aukščiausiu lygiu ir specifinių sektorių bendradarbiavimo sutartimis. Pasak T.Janeliūno, teigiama, jog intensyvesnė dvišalių santykių forma gali būti tik aljansas arba sąjunga.

Turinys ir forma

VU TSPMI dėstytojo nuomone, Lietuvos ir Lenkijos santykių įvardijimas kaip strateginių turi pagrindo deklaratyviu lygiu, nors strateginės partnerystės „turiniui“ dažnai trūksta aiškių susitarimų, abipusių įsipareigojimų ir galiausiai tęstinumo įgyvendinant bendrus sumanymus.

„Viena vertus, strateginei partnerystei reikia „subręsti“ – sustiprinti abipusį pasitikėjimą, pajusti paramą per kritines situacijas. Kita vertus, Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė ilgą laiką buvo „tuščia“ – nepripildyta praktinės politikos, svarbių projektų įgyvendinimo turinio ir tik pastaruoju metu tai ėmė keistis“, – „Atgimimui“ sakė T.Janeliūnas.

Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje Egidijaus Meilūno teigimu, „strateginė partnerystė veikia ir yra pagrįsta konkrečiais darbais“. Pasak jo, užtenka pažvelgti į faktus ir juos įvertinti. Kai pasikeitė Lenkijos vyriausybė, pirmasis naujojo premjero vizitas buvo į Lietuvą. Pirmasis Seimo pirmininko vizitas – į Lietuvą. Elektros tilto sutartis pasirašyta, o prieš keletą dienų įsteigta bendra įmonė, kuri projektuos ir ties energetinį tiltą. Kai Lietuvoje buvo įsteigtas nacionalinis investuotojas, toliau bus tęsiamos keturšalės derybos dėl atominės elektrinės. ES ir NATO plotmėje vyksta glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas.

Mažo ir didelio draugystė

Vis dėlto žvelgiant į sėkmingo tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdžius galima kelti klausimą, ar apskritai strateginė partnerystė yra įmanoma tarp tokio skirtingo „kalibro šalių“. Lenkijoje gyventojų yra maždaug dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje, o į kaimyninės šalies teritoriją tilptų beveik penkios Lietuvos. Nors kai kurie mokslininkai teigia, kad šiandien teritorija ir gyventojų skaičius nebūtinai yra svarbiausi kriterijai šalies galiai apibūdinti, tačiau praktika rodo, jog tarptautinėje arenoje Lenkijos balsas yra girdimas aiškiau.

T.Janeliūno teigimu, valstybių galios ir dideli kitų savybių skirtumai gali būti rimta kliūtis abipusiškai naudingai strateginei partnerystei. Pasak jo, Lenkija visada turės daugiau interesų nei Lietuva. Kartu ji turės daugiau poreikių ir ketinimų bendradarbiauti su reikšmingesniais partneriais. Todėl išlieka nuolatinė dilema. „Lietuvai Lenkijos gali reikėti visada labiau nei Lenkijai Lietuvos“, – „Atgimimui“ sakė T.Janeliūnas.

Pasak ambasadoriaus Egidijaus Meilūno, pagrindinės Lietuvos ir Lenkijos  bendradarbiavimo sritys  yra trys: bendradarbiavimas ekonomikos,  energetikos, transporto srityje, antra, politinis bendradarbiavimas, taip pat Europos Sąjungos, NATO, kitų tarptautinių organizacijų plotmėje, Rytų politikos srityje. Trečia be galo svarbi sritis yra humanitarinė. Tai  – kultūra, turizmas, jaunimo mainai, tautinių mažumų klausimai.

Neišspręsti klausimai

Pasak ambasadoriaus, kalbant apie sėkmingą bendradarbiavimą ir laimėjimus negalima pamiršti sunkumų. Artimiausios ateities pagrindinis iššūkis – gerinti transporto infrastruktūrą  ir įgyvendinti projektus „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, ypač Lenkijos pusėje. 

Šiandien vykstant automobiliu 450 kilometrų atstumą tarp Vilniaus ir Varšuvos galima įveikti per šešias septynias valandas. Taigi vidutinis greitis kelyje yra 65–75 km/val. Susisiekimas traukiniu yra dar prastesnis – kelionė tarp sostinių trunka apie 10 val. Vidutinis greitis – 45 km/val. „Tai – ne XXI, o XIX amžiaus greitis“, – „Atgimimui“ teigė ambasadorius.   

Kitas neabejotinai opus ir šiandien vis dažniau keliamas klausimas – abiejų valstybių tautinių mažumų padėtis. Lenkijos vyriausybė ir vėl išreiškė susirūpinimą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Didžiausią susirūpinimą jai kelia niekaip nepriimamas sprendimas dėl lenkiškų pavardžių, gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo lenkiškai. Lietuva savo ruožtu kelia klausimus dėl vis dar nebaigtos Punsko licėjaus priestato statybos. Taip pat trūksta vadovėlių gimtąja kalba.

Neoficialūs šaltiniai skelbia: kol Lietuvoje nebus išspręstas užsienietiškų pavardžių rašymo klausimas, tol susisiekimo infrastruktūros statybos darbai strigs.

Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pavyzdžiai (Šaltinis: Lietuvos ambasada Lenkijoje)

- Lenkijos kariškiai dalyvauja Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių oro erdvės apsaugoje.

- Kultūra, ekonomikos terminais šnekant, yra geriausia Lietuvos eksporto prekė į Lenkiją. Kasmet Lenkijoje vyksta daugiau kaip 100 Lietuvos kultūros renginių. Praėjusiais metais įsteigtas Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų forumas.

- Įstojus abiem valstybėms į ES, ekonominio bendradarbiavimo projektų,  investicijų ypač pagausėjo. Lenkija Lietuvoje yra pagrindinis užsienio investuotojas.

- Lietuvos įmonė „Sanitas“ sėkmingai investavo Lenkijos farmacijos sektoriuje. Dabar Lenkija labai domisi maisto pramone. Investuojama kompiuterinių technologijų, statybų srityse.

- Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos ir Lenkijos prekybos mastas tarp viršijo 2,5 mlrd. eurų. Lenkija Lietuvai importo ir eksporto srityse yra trečioji partnerė, o Lietuva Lenkijai tarp visų pasaulio šalių yra 17–19 vietoje.

- Pastaraisiais metais naujienų apie Lietuvą Lenkijos žiniasklaidoje padaugėjo. Praėjusiais metais Lietuvos ambasada Lenkijoje atliko penkių pagrindinių Lenkijos dienraščių, keturių pagrindinių savaitraščių ir dviejų interneto portalų stebėseną. Juose Lietuva buvo paminėta daugiau nei aštuonis šimtų kartų. Manoma, kad šiais metais šis skaičius bus dar didesnis. Prieš dešimtmetį straipsnių apie Lietuvą buvo keliasdešimt kartų mažiau.  

Ieva Baubinaitė