Naujienos

Užsienio reikalų ministerijoje gegužės 7 dieną vykusiame išplėstiniame Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos posėdyje aptartos Lietuvos institucijų dalyvavimą Europos Sąjungos Dvynių ir kituose tarptautiniuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose reglamentuojančios teisinės bazės tobulinimo rekomendacijos.

Komisija pritarė siūlymams tobulinti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą ir į naujos redakcijos Darbo kodeksą, Valstybės tarnybos ir Viešųjų pirkimų įstatymus įtraukti nuostatas, leisiančias paskatinti Lietuvos institucijas dar aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos Dvynių projektuose.

Nuo 2004 m. Lietuva kaip donorė jau laimėjo 50 Europos Sąjungos Dvynių projektų už daugiau nei 40 mln. eurų. Vien tik 2014 m. Lietuvos institucijos laimėjo 8 Europos Sąjungos Dvynių projektus už 7,44 mln. eurų. Finansavimas šiems projektams yra skiriamas per atnaujintus Pasirengimo narystei (IPA II) ir Europos kaimynystės (ENI) instrumentus 2014–2020 m. Europos Sąjungos finansinio programavimo laikotarpyje.

Konkretūs nacionalinių įstatymų keitimų siūlymai siekiant paskatinti Lietuvos institucijų aktyvesnį dalyvavimą Europos Sąjungos ir tarptautiniuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose perduodant Lietuvos gerąją patirtį trečiosioms valstybėms buvo parengti Užsienio reikalų ministerijai kartu su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) įgyvendinant bendrą projektą „Institucinių gebėjimų dalyvauti ES ir tarptautiniuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose stiprinimas dalinantis Lietuvos gerąja patirtimi“.

Pasak komisijos pirmininko užsienio reikalų viceministro Andriaus Krivo „šiuo metu tikslinga tobulinti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą ir kitus nacionalinius teisės aktus siekiant stiprinti privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo galimybes ir užsienyje įgyvendinamų vystomojo bendradarbiavimo projektų administravimo kompetencijas.“

Komisijai taip pat buvo pristatyti preliminarūs Lietuvos oficialios paramos vystymuisi (OPV) 2014 m. duomenys, kurie sudarė 30,45 mln. eurų arba 0,09 % bendrų nacionalinių pajamų (BNP). 2013 m. Lietuvos OPV siekė 0,11 % BNP. Siekiant pakeisti OPV mažėjimo tendenciją, komisija rekomendavo institucijoms ir organizacijoms aktyviau ieškoti galimybių plėsti vystomojo bendradarbiavimo veiklą bei didinti lėšas vystomajam bendradarbiavimui.

Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai pristatė parengtą Vystomojo bendradarbiavimo komunikacijos gairių projektą, kuriuo siūloma stiprinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo komunikaciją vykdant ir viešinant vystomojo bendradarbiavimo projektus. Komisija siūlė visoms Lietuvos institucijoms ir organizacijoms, įgyvendinančioms Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus, užtikrinti kryptingą, aiškų, etišką ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetus atspindintį komunikavimą tiek Lietuvoje, tiek paramą gaunančioje šalyje.

Lietuvos ir vaikų jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas pristatė Globalaus švietimo koncepcijos projektą, parengtą Švietimo ir mokslo ministerijos vadovaujamos darbo grupės. Koncepcijos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie vystomąjį bendradarbiavimą ir globalųjį švietimą. Iki 2015 m. gegužės 15 d. vyksta Globaliojo švietimo koncepcijos viešoji diskusija, kurioje dalyvauja visos Lietuvos suinteresuotos institucijos ir organizacijos.

Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau nei 70 skirtingų Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų ir organizacijų dalyvių.

Komisiją, kurią sudaro Lietuvos valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, 2014 m. sausio 15 d. sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jos pagrindinis tikslas –  užtikrinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos suderinamumą ir koordinuoti vystomojo bendradarbiavimo veiklą.