Naujienos

Daugelis lietuvių, pažvelgę į didelės ir gamtos turtais apdovanotos Kazachstano valstybės žemėlapį, prisimena garsųjį Šilko kelią, šimtmečius jungusį Aziją ir Europą. Net geografiškai vakarų Kazachstano dalis priklauso Europai. Moderniame mūsų dienų pasaulyje vis daugiau Lietuvos piliečių iš naujo atranda per du žemynus nusidriekusią unikalią, garsėjančią kultūrų ir tradicijų įvairove Kazachstano valstybę.

Lietuva – patyrusi gidė kelyje į transatlantines struktūras

Lietuva, taip pat esanti unikaliame šiaurę ir pietus, rytus ir vakarus jungiančiame geopolitiniame taške, yra pasirengusi atverti vartus Kazachstanui į plačias Europos rinkas.
Mūsų šalis, kaip ir Kazachstanas, išgyvena įspūdingą ekonominio pakilimo bangą. Nors šalys yra nutolusios tūkstančius kilometrų viena nuo kitos, jas vienija dinamiška verslumo dvasia ir siekis išnaudoti visas galimybes, plėtojant savo ūkį žmonių gerovės labui.
Džiaugiuosi, kad per pastaruosius metus Kazachstanas tapo pagrindiniu Lietuvos politiniu, ekonominiu ir kultūriniu partneriu Vidurinės Azijos regione. Dideli ir įvairūs gamtiniai resursai ir strategiškai svarbi geopolitinė padėtis leidžia Kazachstanui pritraukti užsienio investicijas ir išnaudoti savo, kaip tranzitinės valstybės tarp Azijos ir Europos, galimybes.
Lietuva jau trečius metus yra europinių ir euroatlantinių struktūrų narė ir, matyt, jau gali būti vertinama ne kaip Europos Sąjungos naujokė, o kaip patyrusi gidė, padedanti panašų istorinių permainų kelią nuėjusioms šalims perimti mūsų reformų patirtį, plėtoti įvairiapusiškus ryšius su euroatlantine bendrija.

Domina Kazachstano energetiniai ištekliai

Akivaizdu, kad Lietuva ir Kazachstanas turi didžiulį dar neišnaudotą bendradarbiavimo potencialą energetikos, transporto ir prekybos srityse. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje sugebėsime jį sėkmingai realizuoti.
Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, yra suinteresuota energetinių resursų diversifikavimu. Tai užtikrintų energetinį ES šalių saugumą ir didesnę tiekėjų konkurenciją. Lietuvos, kaip ir kitų pirminius energijos išteklius importuojančių pasaulio šalių, strateginis tikslas – užsitikrinti patikimą jų tiekimą priimtinomis kainomis.
Lietuva yra suinteresuota visapusiškai bendradarbiauti su Kazachstanu – solidžiu ir patikimu partneriu Vidurinėje Azijoje. Esu įsitikinęs, kad Kazachstanui, disponuojančiam didžiausiais naftos ištekliais Kaspijos jūros regione ir milžiniškomis gamtinių dujų atsargomis, taip pat naudinga turėti kelis prekybos energetiniais resursais partnerius, tarp jų – ir Lietuvą.
Kazachstanas netolimoje ateityje planuoja didinti naftos ir dujų eksporto apimtis, todėl Lietuvą labai domintų galimybė importuoti Kazachstano energetinius išteklius ir užsitikrinti papildomą naftos ir dujų importo šaltinį. Kita vertus, ypač svarbu tai, kad ir Europos Sąjungos žvilgsnis ima vis labiau krypti į Kaspijos jūros regioną, kuriame slypi didelis energetinio bendradarbiavimo potencialas. Tai leidžia tikėtis, kad gerų ES ir Kazachstano santykių kontekste pagaliau bus susitarta atgaivinti naftotiekio Odesa–Brodis–Plockas projektą, kurį įgyvendinus, atsirastų galimybė Kaspijos jūros regiono naftą importuoti į Vidurio Europą ir Lietuvą.
Mūsų šalies energetikai vertina galimybę sudaryti ilgalaikius kontraktus ir tiesiogiai pirkti naftą ir dujas, tuo tarpu Kazachstanas galėtų statyti Lietuvoje savo terminalą naftos išteklių eksportavimui arba panaudoti jau esančius pajėgumus, naudoti suskystintų dujų bazę.
Galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų šalių santykiai nesibaigia vien energetika. Turime geras galimybes ir abipusį interesą plėtoti bendradarbiavimą transporto srityje.

Tarptautinis projektas „Vikingas“ galėtų pasiekti Vidurinės Azijos šalis

Manau, viena perspektyviausių galimybių – pratęsti greitąjį konteinerinį traukinį „Vikingas“ kroviniams vežti iki Kazachstano ir toliau iki Kinijos. Sukūrus tokį maršrutą, Klaipėdos jūrų uostas dar plačiau atvertų vartus Vidurinei Azijai į Šiaurės Europos rinkas.
Jau dabar šis tarptautinis Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos projektas sėkmingai jungia Juodosios jūros regiono ir Vakarų Europos bei Skandinavijos šalis. Šiuo metu „Vikingas“ kursuoja maršrutu Iljičiovskas–Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda ir atgal. Galime pasidžiaugti, kad krovinių apimtys per 2004–2006 metus padidėjo net 12 kartų – nuo 1,9 tūkst. TEU iki 23,4 tūkst. TEU.
Kur slypi šio traukinio sėkmė? Pagrindiniai „Vikingo“ privalumai, vežant užsienio prekybos ir tranzitinius krovinius, yra mažos laiko sąnaudos ir supaprastintos muitinės procedūros bei gera kaina – transportavimo tarifai yra trečdaliu ar net per pusę mažesni nei vežant prekes autotransportu. Tai naudinga visoms trims projekte dalyvaujančioms šalims. Kviečiame glaudžiau bendradarbiauti ir Vidurinės Azijos šalis, ypač Kazachstaną, kad būtų sustiprinta transporto jungtis ir užtikrintas „Vikingo“ maršruto tęstinumas.
Atsižvelgdama į tai, kad Kazachstanas yra TRACECA koridoriaus narys ir 2001 metais buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp Kazachstano Aktau ir Klaipėdos uostų, Lietuva svarsto galimybę pratęsti vieną iš TRACECA koridoriaus atšakų maršrutų nuo Kazachstano Aktau uosto per Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos uostus iki Klaipėdos uosto.
Tikimės, kad tai būtų ir Kazachstanui naudingas transporto koridorius. Tuo labiau, kad Klaipėdos uostas garsėja regione kaip universalus, giliavandenis, labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis Baltijos jūros rytinės pakrantės uostas.
Klaipėdos uoste dirba devyniolika stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, kurios teikia su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusias paslaugas. Pažymėsiu, kad teikiamų paslaugų kokybė atitinka visus ES reikalavimus.

Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ pasirengę konstruktyviam dialogui

Mūsų uostamiestis – tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų. Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų Europos šalių regionų. Per Klaipėdos uostą taip pat eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynus.
Klaipėdos uostas yra lanksčiai reaguojantis į rinkos pokyčius, modernus ir nuolat besikeičiantis uostas. Tikriausiai todėl Klaipėda 2006 metais pritraukė rekordinį krovinių kiekį – 23,6 mln. tonų krovinių, o šių metų pirmąjį pusmetį krovinių padaugėjo dar 13,6 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
Nors Lietuvos ir Kazachstano tarpusavio prekybos apimtys paskutiniais metais sparčiai didėja, deja, Kazachstano krovinių apyvarta Klaipėdos uoste mažėja. Norėdami paskatinti Kazachstano krovinių augimą, Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ yra pasirengę konstruktyviam dialogui su Kazachstano valstybinėmis ir privačiomis bendrovėmis.
Kaip minėjau, Lietuvos ir Kazachstano tarpusavio prekyba pastebimai didėja. Per penkis 2007 metų pirmuosius mėnesius Lietuvos eksportas į Kazachstaną, palyginti su 2006 metų atitinkamu laikotarpiu, išaugo 58 proc., o importas iš Kazachstano atitinkamai padidėjo 46 procentais. Šis faktas teikia vilčių, kad ekonominiai ryšiai ateityje dar labiau stiprės, kartu suartindami mūsų šalis ir kitose srityse.

Diplomatinė tarnyba padės verslo ryšiams

Esu tikras, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba efektyviai atstovaus ir vis labiau besiplėtojantiems mūsų verslo ryšiams. Šiemet viešėdamas svetingame Kazachstane įsitikinau, kad draugiški dvišaliai santykiai yra mūsų bendras interesas. Turime gerą pagrindą efektyviai bendradarbiauti, tiesdami istorinį Šilko kelią iki pat gintarinės Baltijos.
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir Kazachstano dalyvavimas tarpregioniniuose projektuose atveria dar platesnes perspektyvas ekonominiam bendradarbiavimui, ypač energetikos ir transporto srityse.
Šių metų balandžio mėnesį lankydamasis Kazachstane įsitikinau, kad ir Kazachstanas suinteresuotas plėsti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, pasinaudojant Lietuvos ekspertų patirtimi ir tikintis, kad Lietuva atliks svarbų vaidmenį šiame procese. Galiu užtikrinti, kad Lietuva labai atsakingai vertina tokią galimybę.

Apie ES energetikos politiką Vilniuje

Todėl kviečiame Kazachstaną dalyvauti šių metų spalio 11 dieną Vilniuje rengiamoje konferencijoje energetikos klausimais. Joje didžiausią dėmesį skirsime ES energetikos politikai Rytų kaimynių atžvilgiu, bendrai ieškosime priemonių ir kelių, kurie padėtų stiprinti sėkmingą ir visiems naudingą pagrindinių energijos išteklių gamintojų, vartotojų ir tranzitinių valstybių bendradarbiavimą.
Lietuva, būdama šio renginio iniciatorė, pasirengusi kelti ir Kazachstanui svarbius energetikos klausimus. Konferencijoje kviečiami dalyvauti ES šalių, Kaspijos ir Juodosios jūros regiono valstybių, Rusijos vadovai, Europos Komisijos prezidentas ir kiti aukšti pareigūnai. Šią Lietuvos iniciatyvą parėmė ir neseniai Lietuvoje viešėjęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Valteris Steinmejeris. Esu įsitikinęs, Vilniuje susirinkę aukšti svečiai, pareigūnai, ekspertai turės puikią progą atverti naujas perspektyvas mūsų bendradarbiavimo energetikos, transporto, infrastruktūros plėtros srityse.
Taip pat viliuosi, kad ateityje dar labiau sustiprės abiejų šalių kultūros ir mokslo ryšiai. Mes turime puikių mokslininkų, perspektyvių studentų, iškilių menininkų, kurie galėtų sėkmingai bendradarbiauti, kartu dalyvauti tarptautiniuose projektuose.
Kazachstanas mums yra artimas ir tuo, kad ši žemė priglaudė nemažai lietuvių tremtinių, sovietmečio aukų. Tad norėčiau išreikšti padėką šaliai, kurioje saugoma stalinines represijas patyrusių tremtinių atmintis, kurioje rūpinamasi lietuvių bendruomenės reikmėmis. Ir šiandien Kazachstane gyvena nemažai lietuvių, o Lietuvoje yra susibūrusi kazachų bendruomenė. Manau, kad šios bendruomenės gali svariai prisidėti prie mūsų valstybių ryšių plėtros.
Svarbiausias veiksnys, suartinantis valstybes, yra tiesioginiai ryšiai tarp žmonių, abipusis pažinimas, todėl ypač svarbus yra turizmo plėtojimas, miestų ir miestelių bendradarbiavimas, abipusės verslininkų investicijos.
Šiemet minime dviejų nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Kazachstano – diplomatinių santykių užmezgimo 15 metų sukaktį. Džiaugiuosi, kad Kazachstanas per tą laiką tapo viso Vidurinės Azijos regiono lyderiu, sprendžiant ekonominės integracijos, politinio ir ekonominio saugumo ir stabilumo, terorizmo ir ekstremizmo prevencijos bei kitus visam pasauliui šiandien aktualius klausimus.
Esu tikras, kad Kazachstanas, turintis aiškias savo šalies raidos gaires, ir ateityje išliks svarbus ir draugiškas mūsų partneris.

Petras Vaitiekūnas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras