Naujienos

NATO valstybių ir vyriausybių vadovų lygiu gegužės 20 dieną Čikagoje susitikusi Šiaurės Atlanto Taryba patvirtino dokumentus, kuriais brėžiamos gairės tolesnei NATO veiklai įgyvendinant jos šalių narių gynybos įsipareigojimus ir saugumo stiprinimo uždavinius. NATO susitikimo deklaracijoje atsispindi šalių narių sutarimas dėl svarbiausių organizacijos veiklos aspektų ir santykių su partneriais. Vadovai patvirtino praėjusio susitikimo Lisabonoje sprendimą, kad Tarptautinių saugumo paramos  pajėgų (International Security Assistance Force, ISAF) misija Afganistane tęsis iki 2014 m. pabaigos. Tačiau tikimasi, kad jau 2013 m. viduryje Afganistano vyriausybė perims atsakomybę už saugumą visoje šalyje, ir ISAF vaidmuo iš kovinių operacijų pasikeis į paramos teikimą.

Po 2014 m. NATO nekurs naujos kovinės misijos Afganistane, tačiau tęs politinę ir praktinę paramą, mokymų, patarimų ir paramos misijos forma.

Lietuvai svarbu, kad susitikime kaip išmanios gynybos pavyzdys buvo įvardyta NATO oro policijos misija Baltijos šalyse. Lietuva, Latvija ir Estija informavo sąjungininkus apie savo indėlio į misiją didinimą.

Deklaracijoje taip pat pažymėta NATO bendrų mokymų ir pratybų svarba, įskaitant 2013 m. planuojamas NATO reagavimo pajėgų pratybas „Steadfast Jazz“, kurios bus rengiamos Baltijos jūros regione.

Deklaracijoje daug dėmesio skiriama santykiams su partneriais. Pabrėžiamas Aljanso noras stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis, remiantis Libijos operacijoje išmoktomis pamokomis. Atskirai išskirti santykiai su NATO narystės siekiančiomis šalimis.

Lietuva visada rėmė ir remia NATO atvirų durų politiką, kuri yra vieningos, saugios ir stabilios Europos kūrimo įrankis.  

Taip pat susitikime buvo patvirtinta ataskaita apie NATO veiklą energetinio saugumo srityje, kuriame įvertintas Lietuvos įkurto Energetinio saugumo centro indėlis.

Vadovai patvirtino NATO gynybos ir atgrasymo laikysenos peržiūros rezultatus. Peržiūrą atlikti buvo sutarta Lisabonos vadovų susitikime 2010 m. Peržiūros metu sąjungininkai įvertino turimus branduolinius, konvencinius ir kuriamus priešraketinės gynybos pajėgumus.

Buvo padaryta išvada, kad esamas NATO pajėgumų derinys ir jų plėtros planai visiškai atitinka šiuolaikinius strateginės saugumo aplinkos iššūkius. Dokumente pabrėžiama, kad priešraketinės gynybos sistema papildo, bet ne pakeičia kitus (branduolinius, konvencinius) atgrasymo pajėgumus.

Tekste nedviprasmiškai nurodoma, kad NATO priešraketinė gynyba nėra nukreipta prieš Rusiją.

Branduolinės politikos srityje naujas elementas yra tai, kad branduolinių NATO valstybių (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija) prisiimti branduolinių ginklų panaudojimo apribojimai ir garantijos taip pat bus taikomi ir tiems šių šalių branduoliniams pajėgumams, kurie yra priskirti NATO.

Galimas NATO branduolinių pajėgumų mažinimas ateityje siejamas su derybų rezultatais dėl Rusijos taktinių branduolinių pajėgumų mažinimo ir jų atitraukimo nuo NATO sienų. 

Lietuva siekė, kad NATO turėtų galimybę įvertinti jautrių karinių technologijų perdavimą trečiosioms šalims. Sutarta, kad Aljansas stebės karinius įsigijimus kaimynystėje ir jų poveikį strateginei aplinkai.