Naujienos

Švedijos gyventojai mano, jog su Baltijos šalimis galima bendradarbiauti glaudžiau nei su likusiomis Europos Sąjungos narėmis, tačiau pripažįsta, kad Baltijos šalyse, Lenkijoje bei Rusijoje pilietinė visuomenė yra silpna, nors tikimasi pažangos. Tokias išvadas priėjo Švedijos tarptautinės plėtros bendradarbiavimo agentūros (Swedish International Development Cooperation Agency – SIDA) Baltijos jūros regiono skyrius, atlikęs tyrimą "Švedų visuomenės požiūris į Baltijos jūros regiono integraciją".

Švedija, viena didžiausių Vakarų Europos šalių, pripažįstama viena atviriausių ir konkurencingiausių rinkų. Apklausoje dalyvavę Švedijos gyventojai kaip esmingiausius savo šalies bruožus nurodo demokratiją, išsivystymo lygį, plėtrą ir tik maža dalis mano, kad šalyje didelis nusikalstamumas ar yra skurdo apraiškų. Nedaug švedų yra dirbę ar bent atostogavę Baltijos šalyse, ir nors šiuo metu jau formuojasi požiūris į Lietuvą kaip į neblogų perspektyvų turinčią šalį, beveik pusei Švedijos gyventojų Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, asocijuojasi su nusikalstamumu bei skurdu. Anot Petro Zapolsko, Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje, tokia nuomonė paplito nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios, tačiau dabar pamažu kinta.

"Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo laikotarpiu nemažai švedų buvo susiję su įvairiomis Lietuvai pagalbą teikusiomis humanitarinėmis organizacijomis, todėl kai kuriųšvedų sąmonėje iki šiol išlikusi nuomonė, jog Lietuva – skurdi šalis, – "Verslo klasei" sako ambasadorius. – Beveik pusė (47%) apklausoje dalyvavusių švedų Baltijos šalis bei Lenkiją taip pat susiejo su nusikalstamumu. Reikia pripažinti, jog per mūsų šalį driekiasi vienas iš narkotikų kelių, susiduriama su kontrabandos problema. Tai aprašanti žiniasklaida formuoja švedų požiūrį. Švedijoje taip pat buvo įvykdyti keli lietuvių nusikaltimai ir juos gana plačiai nušvietė vietos spauda. Tačiau reikia akcentuoti, jog mūsų tautiečiai Švedijoje padaro ne daugiau nusikaltimų nei kitų tautinių grupių atstovai".

Bendradarbiavimas nelygiateisis

Anot ambasadoriaus, daugiausia įtakos Švedijos gyventojų požiūriui į Lietuvą turi su mūsų šalimi bendradarbiaujančių verslininkų pasakojimai bei atsiliepimai."Lietuvai tenka nemažai švedų bankų bei telekomunikacijos bendrovių investicijų, apie 70% Lietuvos finansinių institucijų susijusios su Švedijos kapitalu, todėl dažniausiai būtent šių sričių specialistai turi glaudesnių ryšių su Lietuva, atvyksta čia dirbti", – pažymi Zapolskas ir priduria, jog verslo ryšių su Lietuva saistomi švedai dažniausiai susidaro teigiamą nuomonę apie mūsų šalį.
Ambasadorius tikina, kad Lietuvos įvaizdis šioje Skandinavijos šalyje kuriamas kryptingai, nors šiuo metu nevykdoma jokių konkrečių projektų.
"Apie Lietuvą daug žinių švedams suteikė neseniai pasibaigusi Gioteborgo knygų mugė, kurioje Lietuva dalyvavo garbės svečio teisėmis. Tai tikrai nebuvo vien leidykloms skirtas renginys, jam rengdamiesi per keletą metų įvairiuose projektuose dalyvavo apie 1.000 žmonių, 7 lietuvių autorių knygos išverstos į švedų kalbą", – vardija Zapolskas.
Diplomatas tvirtina, jog daugiau nei pusės apklaustųjų išsakyta nuomonė, jog Švedijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas nėra abipusis ir lygiateisis, turi pagrindo.
"Pritariu nuomonei, jog švedai Lietuvoje mato daugiau galimybių verslui, čia jiems patogu investuoti, pirkti pigesnių nei Švedijoje produktų bei gauti paslaugų. Tačiau daugėja ir lietuvių, dirbančių ar vadovaujančių tarptautinėms kompanijoms, vis daugiau Švedijoje dirba lietuvių gydytojų. Statistikos departamento duomenimis, prieš kelerius metus Švedijoje buvo tik vienas registruotas lietuvis darbdavys, šiemet savo kompanijas yra įregistravę 10 lietuvių. Manau, kad artimiausiais metais šalys glaudžiau bendradarbiaus ne tik įprastose – finansų ir telekomunikacijų – bet ir maisto, metalo apdirbamosios, miškų pramonės, logistikos srityse", – prognozuoja ambasadorius.Jo teigimu, apklausos rezultatai neturėtų stebinti.
"Akivaizdu, kad gana artimi kaimynai švedai aiškiai žino, iš kur mes atėjome, kokios mūsų problemos, ir įsivaizduoja, kad ateityje Baltijos šalių laukia panaši ateitis, kaip Skandinavijos regiono", – komentuoja diplomatas.