Naujienos

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas susitikimuose su Belgijos federalinio ir prancūzakalbės bendruomenės parlamento vadovais ragino kaip galima greičiau ratifikuoti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą bei NATO sutartis. Vasario 6 dieną A.Paulauskas susitiko su Belgijos federalinio parlamento Senato pirmininko pirmąja pavaduotoja Sabine de Bethun, vasario 7 dieną - Belgijos federalinio parlamento Atstovų rūmų pirmininku Herman De Croo bei Belgijos prancūzakalbės bendruomenės parlamento pirmininke Françoise Schepmans. Seimo vadovas per pokalbį su H.De Croo išreiškė viltį, kad naujų šalių narių stojimo į ES sutarčių ratifikavimo procesas dabartinėse valstybėse narėse bus baigtas iki šių metų pabaigos arba vėliausiai kitų metų pavasarį. Tokiu atveju, naujosios šalys narės galėtų dalyvauti 2004 metais rengiamuose Europos Parlamento rinkimuose. H.De Croo pasiūlė užmegzti glaudesnius ryšius tarp Lietuvos ir Belgijos parlamentarų ir parlamentų darbuotojų, kurie Lietuvai leistų perminti ES senbuvės Belgijos patirtį. Susitikime su S.de Bethun be stojimo sutarčių ratifikavimo, daug dėmesio buvo skirta ir migracijos problemų aptarimui. Šiai sričiai Belgijos Senatas teikia daug dėmesio ir glaudžiai bendradarbiauja su kitų šalių parlamentais. Lietuvos Seimas taip pat buvo pakviestas bendradarbiauti šioje srityje. Belgijos prancūzakalbės bendrijos parlamento pirmininkė per pokalbį su A.Paulausku teigė mananti, kad jos vadovaujamas parlamentas Lietuvos stojimo į ES sutartį turėtų ratifikuoti iki 2003 metų pabaigos. Lietuva ir dar devynios šalys kandidatės buvo pakviestos prisijungti prie ES pernai gruodį Kopenhagoje vykusiame ES viršūnių susitikime. Stojimo sutartis šios šalys pasirašys balandžio 16 dieną Atėnuose. ES nare Lietuva tikisi tapti 2004-ųjų metų gegužę. A.Paulauskas ir F.Schepmans pasidžiaugė pernai spalį pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi tarp Lietuvos ir Belgijos prancūzakalbės bendruomenės bei Valonijos regiono, taip pat sutarė, kad ji greitai turėtų būti ratifikuota ją pasirašiusių šalių parlamentuose. Belgijos gyventojai priklauso keturioms kalbinę ir kultūrinę autonomiją turinčioms kalbinėms bendrijoms: olandų kalbai giminingos flamandų (58 proc. visų gyventojų), prancūzų (valonų) (32 proc.), dvikalbei (sostinėje Briuselyje ir jo apylinkėse gyvenantys 9,3 proc. visų šalies gyventojų) bei vokiečių (0,7 proc.). Šalis taip pat suskirstyta į tris autonominius regionus: Flandriją, Valoniją ir Briuselį. Belgijos sostinėje viešintis Seimo pirmininkas taip pat apsilankė Lietuvos ambasadoje Briuselyje, kurioje Belgijoje gyvenančiam Liutaurui Kazakevičiui įteikė Vyčio Kryžiaus ordiną. L.Kazakevičius pagerbtas minint Europos Parlamento 1983 metų rezoliucijos “Dėl situacijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje” 20-metį. Apdovanotasis buvo vienas iš 45-ių Baltijos šalių ir užsienio valstybių gyventojų, kurie 1979 metais paskelbtu memorandumu atkreipė pasaulio dėmesį į okupuotų Baltijos valstybių padėtį.