Naujienos

Lietuvos ambasados Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Švedijoje, generalinis konsulatas Čikagoje surengė tragiškų Sausio 13-sios įvykių aukų pagerbimą. Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos Laisvės gynėjų dieną prisidėjo prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija” ir dešimčiai minučių languose uždegė atminimo žvakes.

Lietuvos ambasadorius Estijoje Juozas Bernatonis kartu su ambasados darbuotojais ir Estijos lietuvių bendruomenės nariais Romos katalikų Petro ir Povilo katedroje Taline dalyvavo šventose mišiose, aukotose už Lietuvos laisvės gynėjus.

Estijos okupacijų muziejuje buvo atidaryta fotografijų paroda „Parlamento gynyba 1991 m. sausio mėnuo“. Renginio dalyviams, tarp kurių buvo Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, buvęs prezidentas Arnoldas Ruutelis, Estijos kultūros ir visuomenės veikėjai, užsienio šalių diplomatai, apie Sausio 13-osios įvykius ir jų reikšmę Lietuvai pasakojo J.Bernatonis ir muziejaus direktorius Heikis Ahonennas.

Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje prisiminti 1991 metų sausio įvykius susirinko Minske reziduojantys diplomatai, gausus Baltarusijos žurnalistų būrys, Baltarusijoje gyvenantys lietuviai, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai. Jiems buvo parodytas Vilmos Balčiūnienės ir Mindaugo Meškausko 2010 m. sukurtas dokumentinis filmas „Lietuva. Statusas – Nepriklausoma“.

Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas, dėkodamas susirinkusiems pagerbti lietuvių tautos stiprybės kovoje už laisvę, teigė, kad 1991 m. sausį bendras tikslas suvienijo visą Lietuvą, ir tragiškų įvykių aukos yra ir bus visos tautos laisvės, vilties bei tikėjimo simbolis.

Lietuvos ambasada Maskvoje 2011 m. sausio 13 dieną surengė 1991 m. sausio įvykių 20-mečio paminėjimą, kuriame dalyvavo lietuvių bendruomenės nariai, Rusijos visuomenės veikėjai, tragiškų įvykių metu dalyvavę Lietuvą palaikančiuose mitinguose Maskvoje.

Jurgio Baltrušaičio namuose Maskvoje Lietuvos ambasada Rusijoje į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą pakvietė lietuvių bendruomenę ir Rusijos visuomenės veikėjus, kurie tragiškų įvykių metu palaikė Lietuvą Maskvoje vykusiuose mitinguose.

Kreipdamasis į Lietuvos ambasadoje Stokholme surengtą Laisvės gynėjų dienos minėjimą susirinkusius lietuvių bendruomenės Švedijoje, švedų ir lietuvių draugijos atstovus, Vatikano apaštalinės nunciatūros Šiaurės kraštams Stokholme monsinjoras Rolandas Makrickas sakė: ,,Šiandien, minėdami Sausio 13-ąją, prisimename tuos, kurie taip troško laisvės ir tą tamsią ir šaltą sausio naktį nepabūgo budėti ten, kur laisvei grėsė pavojus“.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas kalbėjo apie tai, kaip Švedijos parlamentas, Vyriausybė, valdžios institucijos ir švedų visuomenė reagavo į tai, kas tomis dienomis vyko Lietuvoje ir kaip Švedija palaikė Lietuvą bei kaip ši parama buvo svarbi Lietuvai

Ambasadorius pažymėjo, kad ,,švedų reakcija į kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius buvo greita ir ryžtinga. Jau kitą dieną tuometinis Švedijos Riksdago pirmininkas Thage G. Petersonas padarė pareiškimą, smerkiantį tokius veiksmus. Švedijos premjeras Ingvaras Carlssonas išsiuntė laišką Michailui Gorbačiovui, ragindamas Sovietų Sąjungos valdžią ir karines pajėgas daugiau nesiimti smurtinių veiksmų. Stiprų solidarumą Lietuvai išreiškė ir Švedijos visuomenė - Sausio 14-ąją, pirmadienį, Normalm aikštėje Stokholme į protesto mitingą susirinko apie 7000 žmonių. Pasibaigus mitingui buvo skambinama visais Stokholmo bažnyčių varpais. Sakoma, kad to niekada nebuvo nuo 1945 metų taikos paskelbimo.

Lietuvos generaliniame konsulate Čikagoje Sausio 13-ąją gyvybes už Tėvynės nepriklausomybę paaukojusiųjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Susikaupimo akimirką prisimintas Lietuvos žmonių pasiaukojimas ir tvirtas tikėjimas savo ir šalies laisve.

Prie 1991 m. sausio 13-ąją žuvusiųjų sąrašo ir jiems uždegtos atminimo žvakės trumpam stabtelėdavo ir konsulato lankytojai.